Kaip elgtis gavus pirmąjį šaukimą į teismą arba antstolio raginimą? Ką derėtų žinoti apie pirkimo pardavimo sutartis, savo teises susidūrus su pareigūnais ar kelią tvora užtvėrusiu kaimynu? –Teisininkų patarimai pačiose įvairiausiose gyvenimiškose situacijose.
Ved. Artūras Matusas
Anot statistikos, apie ketvirtadalis vaikų Lietuvoje gimsta tėvams neįregistravusiems santuokos. Taip pat nereti atvejai, kai santuoką sudaręs asmuo susilaukia vaiko su kitu asmeniu (ne savo sutuoktiniu ar sutuoktine). Tiek vienu, tiek kitu atveju dažnai iškyla tėvystės pripažinimo ar nuginčijimo klausimas. Ką svarbu žinoti norint pripažinti arba nuginčyti tėvystę ir kokios to teisinės pasekmės? Komentuoja advokatas Osvaldas Raščiukevičius.
Nuo kitų metų darbdaviams teks teikti duomenis „Sodrai“ ir viešinti vidutinį atlyginimą pagal lytį. - Tokioms Darbo kodekso pataisoms, kuriomis į kodeksą perkeliama ES Skaidraus darbo užmokesčio direktyva, praėjusią savaitę pritarė Seimas. Pirminiame variante buvo siūloma, kad Darbo užmokesčio skaidrumo direktyva įsigaliotų jau nuo šių metų birželio 7 dienos. Kas pasikeitė, ar pusmečio atidėjimas padės geriau pasiruošti direktyvos įgyvendinimui? Pokalbis su teisės firmos „Sorainen“ eksperte, advokate Agniete Venckiene.
Visiems turbūt suprantama ir daugeliui įprasta, kad tėvai privalo vaikus išlaikyti. Bet ar žinote, kad šis išlaikymas ne visada baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės? Ar pilnamečiams vaikams iš viso gali būti mokami „alimentai“? Situaciją paaiškina advokato padėjėja, mediatorė Eglė Šiugždinytė.
Ved. Artūras Matusas
Tiek versle, tiek privačiame gyvenime pasitaiko situacijų, kai kilus ginčui jo sprendimas persikelia į teismą. Nepaisant kokios priežastys atveda atveda į teismo salę, vienas svarbiausių kiekvienos bylos sėkmės faktorių yra įrodymai. Įrodymai byloje gali būti patys įvairiausi – šalių susirašinėjimai, foto ar vaizdo įrašai, sutartys, finansiniai dokumentai, specialistų išvados ir kt. O didžiajai daliai mūsų bendravimo persikėlus į elektroninę erdvę, vis dažniau įrodymai būna skaitmeniniai. Kaip šie skaitmeniniai arba elektroniniai įrodymai vertinami teismuose , kaip tikrinamas jų autentiškumas, kokie dirbtinio intelekto iššūkiai? Pokalbyje dalyvauja advokatų kontoros WIDEN partneris, advokatas Mantas Mikalopas.
Didelės skolos šiandien neaplenkia nei mažesnes pajamas gaunančių žmonių, nei finansiškai stipresnių asmenų. Nepavykęs verslas, neapgalvoti finansiniai sprendimai, paveldėti įsipareigojimai ar netikėtos gyvenimo situacijos – priežasčių gali būti pačių įvairiausių. Tačiau pasekmės dažniausiai tos pačios: ribojamos galimybės gyventi oriai, aktyviai dalyvauti ekonominiame gyvenime ir planuoti ateitį.
Kai skolos ima diktuoti gyvenimo ritmą, kartais vienu iš realių sprendimų tampa fizinio asmens bankrotas. Kaip veikia šis teisinis instrumentas ir kodėl teisininkai sako , jog tai nėra lengvas ar greitas kelias? Paaiškina advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisininkas Rokas Puodžiūnas.
Nuo liepos1 d. įsigalioja reikšmingi Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai. Kodėl jų reikėjo? Ką šie pokyčiai reiškia verslo atstovams? Ko reikia imtis jau dabar? Komentuoja teisinių paslaugų įmonės „Fondia Lietuva“ vykdančioji direktorė, vyresnioji teisininkė Jurgita Vaičiulionienė.
Tiek versle, tiek privačiame gyvenime pasitaiko situacijų, kai kilus ginčui jo sprendimas persikelia į teismą. Nepaisant kokios priežastys atveda atveda į teismo salę, vienas svarbiausių kiekvienos bylos sėkmės faktorių yra įrodymai. Įrodymai byloje gali būti patys įvairiausi – šalių susirašinėjimai, foto ar vaizdo įrašai, sutartys, finansiniai dokumentai, specialistų išvados ir kt. O didžiajai daliai mūsų bendravimo persikėlus į elektroninę erdvę, vis dažniau įrodymai būna skaitmeniniai. Kaip šie skaitmeniniai arba elektroniniai įrodymai vertinami teismuose , kaip tikrinamas jų autentiškumas, kokie dirbtinio intelekto iššūkiai? Pokalbyje dalyvauja advokatų kontoros WIDEN partneris, advokatas Mantas Mikalopas.
Kai skolos ima diktuoti gyvenimo ritmą, kartais vienu iš realių sprendimų tampa fizinio asmens bankrotas. Kaip veikia šis teisinis instrumentas ir kodėl teisininkai sako , jog tai nėra lengvas ar greitas kelias? Paaiškina advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisininkas Rokas Puodžiūnas.
Ved. Artūras Matusas
Pora gyveno kartu, remontavo būstą, pirko medžiagas, baldus ar buitinę techniką, abu prisidėjo savo pinigais ir darbu – tačiau nekilnojamasis turtas visą laiką buvo įregistruotas tik vieno asmens vardu. Kol santykiai tęsiasi, tokia tvarka dažnai atrodo natūrali. Tačiau jiems nutrūkus iškyla esminis klausimas: ar įdėtas indėlis suteikia teisę į kompensaciją, ar tai laikytina neatlygintina parama? Komentuoja advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnioji teisininkė, advokatė Renata Račko.
Dirbtinio intelekto (DI) sprendimai vis sparčiau įsitvirtina mūsų gyvenime. Nuošalyje neliko ir personalo atrankos procesai. – DI čia pasitelkiamas ir CV analizei, ir kandidatų vertinimui, juo net gali būti grindžiami sprendimai, kas bus pakviestas į darbo atrankos pokalbį. Nors tai leidžia įmonėms sutaupyti laiko, sumažinti žmogiškųjų klaidų riziką bei spartinti atrankos procesus, kartu jis kelia ir rimtų duomenų apsaugos bei teisinių iššūkių. Kur slypi didžiausios rizikos ir kaip jų išvengti? Pokalbis su advokatų kontoros WIDEN asocijuota partnere, advokato padėjėja Daiva Tamulioniene.
Stasistika liudija, besibylinėjančių žmonių skaičiai kasmet auga. Dalis lietuvių vis dar įsitikinę, kad kilus ginčui savo tiesą apgins tik teisme. Deja, dauguma jų lieka nemaloniai nustebinti, supratę, jog teismas toli gražu ne greičiausias ir pigiausias būdas spręsti savo problemas. Kiek gali kainuoti bylinėjimasis aptariame su advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ advokatu Andriumi Lukašonoku.
Dirbtinio intelekto (DI) sprendimai vis sparčiau įsitvirtina mūsų gyvenime. Nuošalyje neliko ir personalo atrankos procesai. – DI čia pasitelkiamas ir CV analizei, ir kandidatų vertinimui, juo net gali būti grindžiami sprendimai, kas bus pakviestas į darbo atrankos pokalbį. Nors tai leidžia įmonėms sutaupyti laiko, sumažinti žmogiškųjų klaidų riziką bei spartinti atrankos procesus, kartu jis kelia ir rimtų duomenų apsaugos bei teisinių iššūkių. Kur slypi didžiausios rizikos ir kaip jų išvengti? Pokalbis su advokatų kontoros WIDEN asocijuota partnere, advokato padėjėja Daiva Tamulioniene.
Pora gyveno kartu, remontavo būstą, pirko medžiagas, baldus ar buitinę techniką, abu prisidėjo savo pinigais ir darbu – tačiau nekilnojamasis turtas visą laiką buvo įregistruotas tik vieno asmens vardu. Kol santykiai tęsiasi, tokia tvarka dažnai atrodo natūrali. Tačiau jiems nutrūkus iškyla esminis klausimas: ar įdėtas indėlis suteikia teisę į kompensaciją, ar tai laikytina neatlygintina parama? Komentuoja advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnioji teisininkė, advokatė Renata Račko.
Ved. Artūras Matusas
Naujausi teismų sprendimai rodo, kad savivaldybės, paslaugas be konkurso pavedančios savo įmonėms, turi labai aiškiai pagrįsti tokį pasirinkimą. Kada vidaus sandoris yra teisėtas, kas gali jį ginčyti ir kokios pasekmės gresia, jei teismas pripažįsta, kad konkurencija buvo apribota? Vidaus sandoriai savivaldybėse – ar tai teisiškai leistina išimtis, ar vis dažniau naudojamas būdas išvengti viešojo konkurso? Apie tai diskutuojame su advokatų kontoros NOOR partnere, advokate Daiva Lileikiene.
Ieškantys būsto nuomai puikiai žino, kad rinka šiandien diktuoja savo sąlygas – nuomotojai kartais turi tiek pageidavimų, kad patys renkasi būsimus gyventojus. Visgi radusiems tinkamą variantą, teisininkai ragina neskubėti. Prieš pasirašant nuomos sutartį, patariama įvertinti ne tik buto vietą, jo įrengimą, eksploatavimo sąnaudas, bet ir kitus, ne mažiau svarbius teisinius aspektus – sutarties turinį, formą, nuomotojo ir nuomininko teises bei įsipareigojimus, taip pat galimas rizikas. Ką turėtų žinoti sudarantys nuomos sutartis, kas svarbu abiem pusėms? Pataria advokatų kontoros „AKUMEN “ advokatas Marius Choniakovas.
Artėjant Europos Sąjungos Skaidraus atlygio direktyvos įsigaliojimui, aktyviai diskutuojama apie jos poveikį , nes darbdaviams teks peržiūrėti atlygio nustatymo praktiką. Viena svarbi šių pokyčių dalis kol kas sulaukia mažiau dėmesio – tai atlyginimų skirtumai tarp skirtingų miestų ar regionų. Ko galima tikėtis artimiausiu metu? Ar Vilniuje ir regionuose už tą patį darbą jau nebus galima mokėti skirtingai? O jeigu tokia galimybė išliks, kokiais atvejais tai visgi būtų laikoma teisėta? Komentuoja advokatų kontoros COBALT asocijuota partnerė Jovita Valatkaitė.
Ieškantys būsto nuomai puikiai žino, kad rinka šiandien diktuoja savo sąlygas – nuomotojai kartais turi tiek pageidavimų, kad patys renkasi būsimus gyventojus. Visgi radusiems tinkamą variantą, teisininkai ragina neskubėti. Prieš pasirašant nuomos sutartį, patariama įvertinti ne tik buto vietą, jo įrengimą, eksploatavimo sąnaudas, bet ir kitus, ne mažiau svarbius teisinius aspektus – sutarties turinį, formą, nuomotojo ir nuomininko teises bei įsipareigojimus, taip pat galimas rizikas. Ką turėtų žinoti sudarantys nuomos sutartis, kas svarbu abiem pusėms? Pataria advokatų kontoros „AKUMEN “ advokatas Marius Choniakovas.
Naujausi teismų sprendimai rodo, kad savivaldybės, paslaugas be konkurso pavedančios savo įmonėms, turi labai aiškiai pagrįsti tokį pasirinkimą. Kada vidaus sandoris yra teisėtas, kas gali jį ginčyti ir kokios pasekmės gresia, jei teismas pripažįsta, kad konkurencija buvo apribota? Vidaus sandoriai savivaldybėse – ar tai teisiškai leistina išimtis, ar vis dažniau naudojamas būdas išvengti viešojo konkurso? Apie tai diskutuojame su advokatų kontoros NOOR partnere, advokate Daiva Lileikiene.
Ved. Artūras Matusas
Europos Sąjungoje formuojasi nauja vartotojų apsaugos kryptis – vadinamoji teisė taisyti prekes, kuri skatina vietoje jų keitimo ar išmetimo pirmiausia sudaryti galimybę prekę pataisyti. Šią kryptį jau perima ir Lietuvos teisė: pakeisti Civilinio kodekso straipsniai numato papildomas pardavėjų pareigas, o vartotojams suteikia daugiau galimybių reikalauti prekių taisymo. Naujosios nuostatos keičia ne tik vartotojų teisių apimtį, bet ir pardavėjų atsakomybės trukmę, informavimo pareigas bei garantinio aptarnavimo praktiką. Pokalbyje dalyvauja advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatas Eimantas Čepas.
Teisininkai sako, kad pernai rudenį įsigaliojusi nauja Pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo redakcija įnešė reikšmingų pokyčių į paciento teisių gynimo sistemą. Skundų nagrinėjimas pertvarkomas iš tradicinės institucinės kontrolės į dialogu grįstą modelį, kuriame didesnė atsakomybė tenka ir pacientui, ir sveikatos priežiūros įstaigai, o viešojo administravimo institucija veikia kaip moderatorė. Tačiau pastebima, kad toks reguliavimas kartu kelia klausimų dėl ginčo silpnesniosios šalies – paciento – teisių apsaugos pakankamumo. Naują pacientų skundų nagrinėjimo tvarką komentuoja advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ gyvybės mokslų ir sveikatos priežiūros reguliavimo advokatė Andra Lapė.
Intelektinė nuosavybė: kada ir kaip atsiranda, kaip pastaruoju metu kinta, kodėl vis dar nepakankamai saugome tai, kas priklauso tik mums? Tai aptariame su Valstybinio patentų biuro direktore Vita Kiriliauskaite.
Teisininkai sako, kad pernai rudenį įsigaliojusi nauja Pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo redakcija įnešė reikšmingų pokyčių į paciento teisių gynimo sistemą. Skundų nagrinėjimas pertvarkomas iš tradicinės institucinės kontrolės į dialogu grįstą modelį, kuriame didesnė atsakomybė tenka ir pacientui, ir sveikatos priežiūros įstaigai, o viešojo administravimo institucija veikia kaip moderatorė. Tačiau pastebima, kad toks reguliavimas kartu kelia klausimų dėl ginčo silpnesniosios šalies – paciento – teisių apsaugos pakankamumo. Naują pacientų skundų nagrinėjimo tvarką komentuoja advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ gyvybės mokslų ir sveikatos priežiūros reguliavimo advokatė Andra Lapė.
Europos Sąjungoje formuojasi nauja vartotojų apsaugos kryptis – vadinamoji teisė taisyti prekes, kuri skatina vietoje jų keitimo ar išmetimo pirmiausia sudaryti galimybę prekę pataisyti. Šią kryptį jau perima ir Lietuvos teisė: pakeisti Civilinio kodekso straipsniai numato papildomas pardavėjų pareigas, o vartotojams suteikia daugiau galimybių reikalauti prekių taisymo. Naujosios nuostatos keičia ne tik vartotojų teisių apimtį, bet ir pardavėjų atsakomybės trukmę, informavimo pareigas bei garantinio aptarnavimo praktiką. Pokalbyje dalyvauja advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatas Eimantas Čepas.
Ved. Artūras Matusas
Palikimas su skolomis – viena sudėtingiausių ir daugiausia rizikų keliančių paveldėjimo situacijų, su kuria gali susidurti įpėdiniai. Dažnai paveldėtojai tikisi perimti mirusiojo turtą, tačiau neįvertina, kad kartu perimami ir mirusiojo finansiniai įsipareigojimai. Netinkamai ar skubotai priėmus palikimą, asmuo gali tapti atsakingas už mirusiojo skolas savo asmeniniu turtu. Kokiais atvejais palikimą verta priimti, kada saugiau jo atsisakyti ir kuo svarbus paveldėjimas pagal turto apyrašą? Komentuoja Lietuvos notarų rūmų prezidiumo narė, notarė Svajonė Šaltauskienė.
Ryšių reguliavimo tarnyba pernai gavo 55 skundus iš vartotojų dėl galimų pažeidimų interneto platformose – tai 18,3 karto daugiau nei 2024 metais. Dėl neteisėto turinio pašalinimo Lietuvos institucijos pateikė apie 1 200 pranešimų, o daugiausia – socialiniams tinklams Facebook ir X. Kas ir dėl ko gali teikti skundus Ryšių reguliavimo tarnybai, kiek trunka ir kuo baigiasi pranešimų nagrinėjimas? Pokalbis su Ryšių reguliavimo tarnybos pirmininke Jūrate Šoviene.
Kasdien Lietuvos keliuose vidutiniškai nutinka po 7–8 eismo įvykius – preliminariais duomenimis, 2025-aisiais šalyje užfiksuota daugiau kaip 2,8 tūkst. eismo įvykių. Į tokią situaciją gali patekti kiekvienas vairuotojas – tiek vairuojantis nuosavą, tiek nuomotą automobilį. Tačiau pastaruoju atveju klaidos gali kainuoti gerokai brangiau ir ekspertai atkreipia dėmesį, kaip reikėtų elgtis ne tik patekus į eismo įvykį, bet ir radus aikštelėje apibraižytą išnuomotą automobilį. Pataria „Europcar Lietuva“ vadovas Einoras Čiagus.
Ved. Artūras Matusas
Kada įsirengiant vaizdo stebėjimo kamerą reikia atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą, kokiais atvejais ir kodėl būtina padaryti šią BDAR numatytą procedūrą bei kas už tai atsakingas? Komentuoja tarptautinės teisinių konsultacijų kompanijos „Fondia“vyresnioji teisininkė Katerina Jarmolovičienė.
Kai kuriems garsiems pasaulyje muzikos kūriniams, filmams, knygoms ir animaciniams personažams jau yra pasibaigusi autorių teisių apsauga. –Tarp tokių šiemet atsidūrė Volto Disnėjaus peliukas Mikis ir šuo Plutas bei Agatos Kristi pirmasis pasakojimas apie garsiąją mis Marpl – „Žmogžudystė klebonijoje“. Kiek tokia apsauga galioja ir kas vyksta jai pasibaigus? Paaiškina advokatų profesinės bendrijos „CEE Attorneys“ vykdantysis vadovas Paulius Sartatavičius.
Viešojoje erdvėje vis pasigirsta istorijų apie žmones ir verslus, nukentėjusius dėl galimai neteisėtų valstybės ar savivaldybės institucijų sprendimų. Situacijos labai skirtingos – nuo įpareigojimo nugriauti nuosavą būstą, pastatytą pagal vėliau panaikintą statybos leidimą, iki netikėtai sustabdyto finansavimo ar vilkinamo leidimo, nuo kurio priklauso verslo veikla ar asmens gyvenimo kokybė. Deja, kartais būna, kad teismas panaikina institucijos sprendimą ar pripažįsta jį neteisėtu. Tačiau tai dar nereiškia, kad patirti nuostoliai bus atlyginti. Žalos atlyginimo kelias –gerokai sudėtingesnis etapas, kuriame kiekviena detalė tampa svarbi ir praktikoje tai neretai reiškia dar vieną ilgą ir emociškai sudėtingą procesą. Apie tai kokią žalą galima atgauti ir kaip ją pagrįsti, pokalbis su advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ advokatu Dmitrijumi Mačiuginu.
Kai kuriems garsiems pasaulyje muzikos kūriniams, filmams, knygoms ir animaciniams personažams jau yra pasibaigusi autorių teisių apsauga. Tarp tokių šiemet atsidūrė peliukas Mikis, šuo Plutas bei Agatos Kristi pirmasis pasakojimas apie garsiąją mis Marpl – „Žmogžudystė klebonijoje“. Kiek tokia apsauga galioja ir kas vyksta jai pasibaigus? Paaiškina advokatų profesinės bendrijos „CEE Attorneys“ vykdantysis vadovas Paulius Sartatavičius.
Kada įsirengiant vaizdo stebėjimo kamerą reikia atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą, kodėl būtina atlikti šią BDAR numatytą procedūrą bei kas už tai atsakingas? Komentuoja tarptautinės teisinių konsultacijų kompanijos „Fondia“ vyresnioji teisininkė Katerina Jarmolovičienė.
Ved. Artūras Matusas
Darbo užmokestis yra būtinoji darbo sutarties sąlyga, t. y. kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarimas dėl darbuotojui mokamo darbo užmokesčio dydžio. Tačiau ekonomikos pokyčiai ir socialiniai aspektai smarkiai veikia darbo santykius. Darbdaviai gali susidurti su tam tikrais kažkurį konkretų sektorių ar įmonę veikiančiais veiksniais, lemiančiais poreikį mažinti darbuotojams darbo užmokestį. Kaip elgtis , jei darbdavys pakeitė darbo sutarties sąlygas? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos WIDEN vyresnioji teisininkė Akvilė Stoškutė-Bendorienė.
Dirbtinis intelektas vis dažniau tampa pirmuoju pasirinkimu ieškant atsakymų į klausimus, kurių sprendimas reikalauja daugiau laiko ar finansinių išteklių. Medikai sunerimę dėl diagnozių sau nusistatymo, o teisininkai kalba apie vadinamąją ,,teisinę savigydą“. Ar savo teisines problemas saugu patikėti dirbtiniam intelektui? To klausiu advokatų kontoros COBALT vadovaujančios teisininkės Renatos Vasiliauskienės.
Paveldėjimo klausimai vis dažniau paliečia ne tik suaugusiuosius, bet ir nepilnamečius vaikus, kurių interesų apsauga tampa ypač svarbi. Paveldint turtą vaikams, teisinis procesas Lietuvoje yra griežtai reglamentuotas, siekiant užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami išimtinai vaiko naudai. Esminį vaidmenį čia atlieka notaras, kuris ne tik tvarko paveldėjimo dokumentus, bet ir prižiūri, ar nepažeidžiamos nepilnamečių teisės. Kaip nepilnamečiai paveldi turtą, kokias pareigas turi jų atstovai ir kokių veiksmų privalo imtis notaras? Pokalbis su notare, Lietuvos notarų rūmų Notarinės praktikos apibendrinimo ir norminių teisės aktų rengimo komisijos pirmininke Dalija Svirbutiene.
Dirbtinis intelektas vis dažniau tampa pirmuoju pasirinkimu ieškant atsakymų į klausimus, kurių sprendimas reikalauja daugiau laiko ar finansinių išteklių. Medikai sunerimę dėl diagnozių sau nusistatymo, o teisininkai kalba apie vadinamąją ,,teisinę savigydą“. Ar savo teisines problemas saugu patikėti dirbtiniam intelektui? To klausiu advokatų kontoros COBALT vadovaujančios teisininkės Renatos Vasiliauskienės.
Darbo užmokestis yra būtinoji darbo sutarties sąlyga, t. y. kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarimas dėl darbuotojui mokamo darbo užmokesčio dydžio. Tačiau ekonomikos pokyčiai ir socialiniai aspektai smarkiai veikia darbo santykius. Darbdaviai gali susidurti su tam tikrais kažkurį konkretų sektorių ar įmonę veikiančiais veiksniais, lemiančiais poreikį mažinti darbuotojams darbo užmokestį. Kaip elgtis , jei darbdavys pakeitė darbo sutarties sąlygas? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos WIDEN vyresnioji teisininkė Akvilė Stoškutė-Bendorienė.
Ved. Artūras Matusas
Naujienų agentūrose dažni pranešimai apie atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kam ir už kokius nusikaltimus jis gali būti taikomas? Kas gali būti laiduotoju ir kuo įsipareigojate tokiu tapdamas? Paaiškina teisės firmos „Sorainen“ teisininkė dr. Ugnė Nasvytė.
Lietuvos įstatymai draudžia reklamoje naudoti asmens atvaizdą be jo sutikimo. Tačiau, kai kuriais atvejais, reklama draudžiama net ir turint tokį sutikimą. Jau yra medicinos įstaigų, kurios buvo nubaustos rimtomis baudomis už neteisėtą paciento įvaizdžio naudojimą ir medikų rekomendacijas reklamoje. Teisininkai pabrėžia, kad sveikatos priežiūros paslaugų ir medicinos priemonių reklama yra viena griežčiausiai reglamentuojamų, o to kartais tinkamai neįsivertina ir rinkos senbuvės, ir naujokės. Apie medicinos paslaugų reklamą ir ribas joje pokalbyje su advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ gyvybės mokslų ir sveikatos priežiūros reguliavimo advokate Andra Lape.
Planuojant turto perdavimą artimiesiems, dažnai kyla klausimas: geriau sudaryti dovanojimo sutartį ar palikti turtą testamentu? Teisininkai sako , kad kiekvienas sprendimas turi savo privalumų ir rizikų, todėl svarbu gerai įvertinti savo tikslus ir saugumo poreikius. Kaip perduoti turtą saugiai sau ir artimiesiems, kuo skiriasi dovanojimas nuo testamento, pataria notaras, Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis.
Lietuvos įstatymai draudžia reklamoje naudoti asmens atvaizdą be jo sutikimo. Tačiau, kai kuriais atvejais, reklama draudžiama net ir turint tokį sutikimą. Jau yra medicinos įstaigų, kurios buvo nubaustos rimtomis baudomis už neteisėtą paciento įvaizdžio naudojimą ir medikų rekomendacijas reklamoje. Teisininkai pabrėžia, kad sveikatos priežiūros paslaugų ir medicinos priemonių reklama yra viena griežčiausiai reglamentuojamų, o to kartais tinkamai neįsivertina ir rinkos senbuvės, ir naujokės. Apie medicinos paslaugų reklamą ir ribas joje pokalbyje su advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ gyvybės mokslų ir sveikatos priežiūros reguliavimo advokate Andra Lape.
Naujienų agentūrose dažni pranešimai apie atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kam ir už kokius nusikaltimus jis gali būti taikomas? Kas gali būti laiduotoju ir kuo įsipareigojate tokiu tapdamas? Paaiškina teisės firmos „Sorainen“ teisininkė dr. Ugnė Nasvytė.
Ved. Artūras Matusas
Parduodant ar įsigyjant turtą gali tekti susidurti su terminu „uzufruktas“. Kartais įvardijamas galimybe naudotis svetimu daiktu nemokant nuomos. Kas yra uzufruktas, kada jis atsiranda, kokias teises ir pareiga su juo įgauname? Paaiškina advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ advokatas Andrius Lukašonokas.
Tikrai ne visi ginčai baigiasi susitarimu ar kompromisu, kurį pavyksta pasiekti patiems. O jei susitarti nepavyksta, jei kitas asmuo atsisako veikti taip, kaip jums norėtųsi, kito kelio nelieka – tenka kreiptis į teismą. Tačiau teismas – tai dažnai ne vienas posėdis ir ne visada greitas sprendimas. Tai struktūruotas, etapais vykstantis procesas, kuriam verta tinkamai pasiruošti. Apie tai, kas laukia pradėjus teismo procesą, kaip jis vyksta ir kuriam laikui turėtume nusiteikti varstyti teismų duris, aptariame su advokatų profesinės bendrijos „Constat“ teisininke, advokato padėjėja Egle Šulciene.
Lietuvos įstatymai yra aiškiai nustatę tėvų pareigą išlaikyti vaikus, taip pat egzistuoja ir mažiau žinoma atvirkštinė pareiga – pilnametystės sulaukę vaikai, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms, privalo išlaikyti savo tėvus. Tačiau dar mažiau esame girdėję apie brolių ir seserų tarpusavio išlaikymo pareigas. Kada broliui ar seseriai gali atsirasti pareiga teikti išlaikymą? Pokalbis su Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos valdybos nare, advokato padėjėja, mediatore Egle Šiugždinyte.
Parduodant ar įsigyjant turtą gali tekti susidurti su terminu „uzufruktas“. Kartais įvardijamas galimybe naudotis svetimu daiktu nemokant nuomos. Kas yra uzufruktas, kada jis atsiranda, kokias teises ir pareiga su juo įgauname? Paaiškina advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ advokatas Andrius Lukašonokas.
Tikrai ne visi ginčai baigiasi susitarimu ar kompromisu, kurį pavyksta pasiekti patiems. O jei susitarti nepavyksta, jei kitas asmuo atsisako veikti taip, kaip jums norėtųsi, kito kelio nelieka – tenka kreiptis į teismą. Tačiau teismas – tai dažnai ne vienas posėdis ir ne visada greitas sprendimas. Tai struktūruotas, etapais vykstantis procesas, kuriam verta tinkamai pasiruošti. Apie tai, kas laukia pradėjus teismo procesą, kaip jis vyksta ir kuriam laikui turėtume nusiteikti varstyti teismų duris, aptariame su advokatų profesinės bendrijos „Constat“ teisininke, advokato padėjėja Egle Šulciene.
Ved. Artūras Matusas
Asmens duomenų saugumo pažeidimai (ADSP) – tai vienas iš didžiausių iššūkių šiuolaikiniam verslui. Atsitikus tokiam incidentui, kyla rimtų teisinių, finansinių ir reputacijos rizikų. Dažnai įmonės vadovą, sužinojus apie duomenų nutekėjimą ar kitą pažeidimą, ištinka panika, nes daugelis yra girdėję apie su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR) susijusias baudas. Kaip įmonės galėtų pasiruošti tokioms situacijoms, kaip reikėtų reaguoti, kad išvengtumėte baudų ir nuostolių, kokia tokių baudų taikymo praktika? Pataria advokatų profesinės bendrijos WIDEN partnerė, duomenų apsaugos, intelektinės nuosavybės ir IT teisės praktikos vadovė, advokatė Asta Macijauskienė.
Lietuvoje daugėja ginčų dėl nepratęstų ar panaikintų leidimų laikinai gyventi, taip pat Migracijos departamento sprendimų uždrausti atvykti į Lietuvą. Tai kelia nerimą verslui ir darbdaviams, kadangi šie sprendimai susiję su ne tik žemos ar vidurinės grandies darbuotojais, bet ir verslui strategiškai svarbiais asmenimis – vadovais, akcininkais ar projektų vadovais. Verslui tokios grandies darbuotojų netektis reiškia ne pavienius personalo kaštus, o realią veiklos tęstinumo riziką. Todėl tampa itin svarbu įvertinti, ar įdarbinami ar jau dirbantys darbuotojai nepatenka į valstybinę migracijos politikos rizikos zoną. Kas žinotina apie nepratęstus ar panaikintus darbuotojų leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, ar Jūsų darbuotojas gali kelti riziką nacionaliniam saugumui? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ advokatas Dmitrij Mačiugin.
Lietuvoje jau tapo įprasta reikalauti nuostolių atlyginimo iš naudotų automobilių pardavėjų, pardavusių au-tomobilį su paslėptais trūkumais. Tačiau naudotos žemės ūkio technikos pardavėjai pretenzijų iš ūkininkų sulaukia gan retai, nors tokios įrangos rinkoje irgi pasitaiko visokios. Kokie teisiniai ir praktiniai veiksniai lemia šį skirtumą, ar gali atgauti ir išlaidas, susijusias su nekokybiška žemės ūkio technika? Paaiškina advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatas Mantas Baigys.
Asmens duomenų saugumo pažeidimai (ADSP) – tai vienas iš didžiausių iššūkių šiuolaikiniam verslui. Atsitikus tokiam incidentui, kyla rimtų teisinių, finansinių ir reputacijos rizikų. Dažnai įmonės vadovą, sužinojus apie duomenų nutekėjimą ar kitą pažeidimą, ištinka panika, nes daugelis yra girdėję apie su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR) susijusias baudas. Kaip įmonės galėtų pasiruošti tokioms situacijoms, kaip reikėtų reaguoti, kad išvengtumėte baudų ir nuostolių, kokia tokių baudų taikymo praktika? Pataria advokatų profesinės bendrijos WIDEN partnerė, duomenų apsaugos, intelektinės nuosavybės ir IT teisės praktikos vadovė, advokatė Asta Macijauskienė.
Lietuvoje daugėja ginčų dėl nepratęstų ar panaikintų leidimų laikinai gyventi, taip pat Migracijos departamento sprendimų uždrausti atvykti į Lietuvą. Tai kelia nerimą verslui ir darbdaviams, kadangi šie sprendimai susiję su ne tik žemos ar vidurinės grandies darbuotojais, bet ir verslui strategiškai svarbiais asmenimis – vadovais, akcininkais ar projektų vadovais. Verslui tokios grandies darbuotojų netektis reiškia ne pavienius personalo kaštus, o realią veiklos tęstinumo riziką. Todėl tampa itin svarbu įvertinti, ar įdarbinami ar jau dirbantys darbuotojai nepatenka į valstybinę migracijos politikos rizikos zoną. Kas žinotina apie nepratęstus ar panaikintus darbuotojų leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, ar Jūsų darbuotojas gali kelti riziką nacionaliniam saugumui? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ advokatas Dmitrij Mačiugin.
Ved. Artūras Matusas
Apie penktadalį Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus sulaukė siūlymų investuoti į abejotinus, valstybės institucijų neprižiūrimus finansinius produktus. Dar beveik dešimtadalis pripažino gavę investicinių pasiūlymų, tačiau nebuvę tikri, ar jie yra teisėti. Investiciniai pasiūlymai, kurie gali būti ir nelegalūs, ir tiesiog itin rizikingi, pasiekia pačius įvairiausius žmones. Kaip pastebėti pavojingus ženklus ir ką daryti, jei susivoki tik jau pervedęs pinigus neaiškiems subjektams? Apie tai kalbamės su COBALT partnere, advokate Akvile Bosaite.
Viršvalandžiai – viena dažniausių ir kartais konfliktus keliančių darbo organizavimo sričių, tampanti ypač aktuali didesnio užimtumo laikotarpiais ar susidūrus su nenumatytais darbais. Tačiau papildomos darbo valandos nėra vien darbdavio sprendimas – jų taikymas griežtai reglamentuojamas teisės aktų. Apie viršvalandžius, kada jie galimi ir ką svarbu žinoti ir darbuotojams, ir darbdaviams pokalbyje su Valstybinės darbo inspekcijos kancleriu Šarūnu Orlavičiumi.
Darbo sutarties nutraukimo priežasčių gali būti daug ir įvairių – blogi darbo rezultatai, etatų mažinimas, darbo drausmės pažeidimai, ar atvejai, kai darbuotojo atliekama funkcija darbdaviui tampa pertekline. Tačiau ar galima atleisti iš darbo už nuomonės išreiškimą? Apie tai svarstome su advokatų tarybos Darbo teisės komiteto nare, advokate Rūta Žukaite Passos.
Viršvalandžiai – viena dažniausių ir kartais konfliktus keliančių darbo organizavimo sričių, tampanti ypač aktuali didesnio užimtumo laikotarpiais ar susidūrus su nenumatytais darbais. Tačiau papildomos darbo valandos nėra vien darbdavio sprendimas – jų taikymas griežtai reglamentuojamas teisės aktų. Apie viršvalandžius, kada jie galimi ir ką svarbu žinoti ir darbuotojams, ir darbdaviams pokalbyje su Valstybinės darbo inspekcijos kancleriu Šarūnu Orlavičiumi.
Apie penktadalį Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus sulaukė siūlymų investuoti į abejotinus, valstybės institucijų neprižiūrimus finansinius produktus. Dar beveik dešimtadalis pripažino gavę investicinių pasiūlymų, tačiau nebuvę tikri, ar jie yra teisėti. Investiciniai pasiūlymai, kurie gali būti ir nelegalūs, ir tiesiog itin rizikingi, pasiekia pačius įvairiausius žmones. Kaip pastebėti pavojingus ženklus ir ką daryti, jei susivoki tik jau pervedęs pinigus neaiškiems subjektams? Apie tai kalbamės su COBALT partnere, advokate Akvile Bosaite.
Ved. Artūras Matusas
Augant nekilnojamojo turto kainoms, daugėja pardavėjo inciatyva nutraukiamų preliminariųjų pirkimo ir pardavimo sutarčių. Ką tokiu atveju daryti pirkėjui, kuris pasirašė sutartį, sumokėjo avansą, užpildė paraišką būsto paskolai gauti ir mintimis jau persikraustė į savo naujus namus?
Kaip elgtis ir kokių gynybos būdų imtis, kokias teises turime, kai sužinome, kad preliminari sutartis atšaukta? Pataria advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ teisininkė Ieva Gruzdytė.
Taikos sutartys – kokius teisinius ginčus jomis galima spręsti, tarp ko ir dėl ko jos sudaromos, kokie esminiai taikos sutarčių privalumai ir trūkumai? Komentuoja advokatas Osvaldas Raščiukevičius.
Vasario pradžioje pranešta, kad už narkotikus nuteisto kauniečio kasacinį skundą ėmėsi nagrinėti 14 Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų. – Kodėl bylos ėmėsi net keliolika teisėjų? Ar dažni atvejai, kai rengiamos tokios teismo sesijos? Pokalbis su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininke Gabriele Juodkaite-Granskiene.
Taikos sutartys – kokius teisinius ginčus jomis galima spręsti, tarp ko ir dėl ko jos sudaromos, kokie esminiai taikos sutarčių privalumai ir trūkumai? Komentuoja advokatas Osvaldas Raščiukevičius.
Augant nekilnojamojo turto kainoms, daugėja pardavėjo inciatyva nutraukiamų preliminariųjų pirkimo ir pardavimo sutarčių. Ką tokiu atveju daryti pirkėjui, kuris pasirašė sutartį, sumokėjo avansą, užpildė paraišką būsto paskolai gauti ir mintimis jau persikraustė į savo naujus namus? Kokių gynybos būdų imtis, kokias teises turime? Pataria advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ teisininkė Ieva Gruzdytė.
Ved. Artūras Matusas
Lietuvos automobilių rinka pastaruoju metu susidūrusi ne su vienu įtakos turėjusiu išbandymu – pandemijos padariniais, tiekimo grandinių problemomis, infliacija ar degalų kainų svyravimais. Tačiau 2026 m. pradžioje dėmesio centre atsidūrė ne logistika ar mokesčiai, o antrosios pensijų pakopos pokyčiai. Viešoje erdvėje jau aktyviai svarstoma ar pinigų atsiėmimas iš pensijų fondų didins automobilių kainas. Dalis gyventojų, gavę kelis ar keliolika tūkstančių eurų, svarsto ne apie investavimą, o būtent apie automobilio atnaujinimą. Tai ypač aktualu naudotų automobilių rinkoje, kur sprendimai dažnai emociniai, o pirkimas – greitas. Ar ryšys tarp pensijų sistemos ir automobilių rinkos yra realus ir kaip tai gali paveikti mus visus? Pokalbis su bendrovės ,, Autopretenzija “ įkūrėju Ramūnu Mackevičiumi.
2025 m. tiek juridinių, tiek fizinių asmenų nemokumo procesų Lietuvoje buvo pradėta 12 proc. mažiau. – Ar galima džiaugtis tokiu mažėjimu, ką daugiau liudija pernykštė bankrotų statistika? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos TEGOS asocijuotoji partnerė, advokatė Žydrūnė Stuglytė.
Trumpalaikė būsto nuoma – populiarus sprendimas tiek tarp keliautojų, tiek tarp nekilnojamojo turto savininkų, ieškančių papildomų pajamų. Tarptautinės nuomos platformos leidžia greitai pritraukti svečių srautus, o geras atsiliepimas neretai užtikrina, kad užsakymų ir ateityje nepritrūks. Tačiau teisininkai pabrėžia, kad trumpalaikė nuoma – tai ne tik papildomos pajamos, bet ir aiškiai įstatymu reglamentuota veikla, kuri nuomotojui užkrauna nemažai pareigų. Būtent jų neįvertinimas dažniausiai tampa ginčų ar net teisinių problemų priežastimi. Kaip to išvengti, pataria Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė, advokato padėjėja Agnė Misiūnaitė.
Ved. Artūras Matusas
Pagal bendrąją taisyklę, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų susitarę kitaip, visas santuokos metu įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Išimtis taikoma tik tam turtui, kuris pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe. Vis dėlto net ir asmeninis sutuoktinio turtas tam tikrais atvejais gali būti teismo pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Kokie tie atvejai, kada net ir asmeninė sutuoktinio nuosavybė gali būti pripažinta bendra? Pataria advokatų kontoros „Marger“ vyresnioji teisininkė, advokatė Vaida Genaitytė
Kaip teisiškai reglamentuota Lietuvos migracijos politika, kokie teisės aktai nustato užsieniečio teisę gyventi mūsų šalyje, kuo skiriasi leidimas nuolat ir laikinai gyventi? Ir kodėl šie leidimai yra viena labiausiai ginčijamų migracijos procedūrų? Pokalbis su advokatų profesinės bendrijos „Leagus“ partneriu, advokatu Robertu Naruševičiumi.
Iki šių metų birželio į Lietuvos nacionalinę teisę turės būti perkelta ES direktyva dėl darbo užmokesčio skaidrumo. Šia direktyva siekiama panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus Europos Sąjungoje ir kovoti su diskriminacija atlygio srityje. Lietuvoje įvairioms suinteresuotoms institucijoms jau pateiktas Darbo kodekso ir kitų įstatymų pakeitimų paketas, kuriais siekiama įgyvendinti direktyvos rekomendacijas. O ką ši nemažai pokyčių žadanti direktyva atneš motinystės atostogose esančioms moterims, ar ji pakeis darbdavių požiūrį į grįžtančias mamas, ar išnyks vadinamoji „motinystės bausmė“? Komentuoja advokatų kontoros „NOOR“ patarėja, advokatė Inga Pališkienė.
Pagal bendrąją taisyklę, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų susitarę kitaip, visas santuokos metu įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Išimtis taikoma tik tam turtui, kuris pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe. Vis dėlto net ir asmeninis sutuoktinio turtas tam tikrais atvejais gali būti teismo pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Kokie tie atvejai, kada net ir asmeninė sutuoktinio nuosavybė gali būti pripažinta bendra? Pataria advokatų kontoros „Marger“ vyresnioji teisininkė, advokatė Vaida Genaitytė.
Ved. Artūras Matusas
Iki šių metų birželio į Lietuvos nacionalinę teisę turės būti perkelta ES direktyva dėl darbo užmokesčio skaidrumo. Šia direktyva siekiama panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus Europos Sąjungoje ir kovoti su diskriminacija atlygio srityje. Lietuvoje įvairioms suinteresuotoms institucijoms jau pateiktas Darbo kodekso ir kitų įstatymų pakeitimų paketas, kuriais siekiama įgyvendinti direktyvos rekomendacijas. O ką ši nemažai pokyčių žadanti direktyva atneš motinystės atostogose esančioms moterims, ar ji pakeis darbdavių požiūrį į grįžtančias mamas, ar išnyks vadinamoji „motinystės bausmė“? Komentuoja advokatų kontoros „NOOR“ patarėja, advokatė Inga Pališkienė.
Sparčiai besivystant technologijoms, tapo laisvai prieinamas mažmeninis investavimas į finansinį ar skaitmeninį turtą. O bet koks turtas, įgytas santuokos metu, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir skyrybų metu yra dalijamas. Kaip tektų dalintis investicijas į akcijas, fondus ar kriptovaliutas? Paaiškina advokatų kontoros „Pakėnas ir partneriai“partneris, advokatas Domas Pakėnas.
Naujausias Regioninio kibernetinės gynybos centro atliktas lyginamasis Rusijos puolamųjų kibernetinių pajėgumų tyrimas nuo 2022 iki 2025 m., analizavęs Rusijos kibernetines operacijas prieš Ukrainą, pateikia nerimą keliančias išvadas, kurios yra tiesioginis signalas ne tik Ukrainai, bet ir visam Vakarų pasauliui, įskaitant Lietuvą. Tai, kas vakar buvo chaotiški pavienių grupuočių išpuoliai, šiandien virto sistemingu, koordinuotu ir neatsiejamu hibridinio karo įrankiu. Ignoruoti šią transformaciją būtų strateginė klaida, galinti brangiai kainuoti tiek mūsų nacionaliniam saugumui, tiek verslui, įspėja advokatas, advokatų bendrijos „LawCorpus“ vadovaujantysis partneris Rokas Venslauskas.
Naujausias Regioninio kibernetinės gynybos centro atliktas lyginamasis Rusijos puolamųjų kibernetinių pajėgumų tyrimas nuo 2022 iki 2025 m., analizavęs Rusijos kibernetines operacijas prieš Ukrainą, pateikia nerimą keliančias išvadas, kurios yra tiesioginis signalas ne tik Ukrainai, bet ir visam Vakarų pasauliui, įskaitant Lietuvą. Tai, kas vakar buvo chaotiški pavienių grupuočių išpuoliai, šiandien virto sistemingu, koordinuotu ir neatsiejamu hibridinio karo įrankiu. Ignoruoti šią transformaciją būtų strateginė klaida, galinti brangiai kainuoti tiek mūsų nacionaliniam saugumui, tiek verslui, įspėja advokatas, advokatų bendrijos „LawCorpus“ vadovaujantysis partneris Rokas Venslauskas.
Bandomasis laikotarpis ne vienam pradėjusiam dirbti kelia įtampą – tai laikas, kai tave vertina atidžiau, kai esi labiau susikoncentravęs, nes nori palikti gerą įspūdį ir įsitvirtinti užimamoje pozicijoje. Tačiau iš esmės tai laikotarpis, kai abi šalys – tiek darbdavys, tiek darbuotojas – gali įsitikinti, ar konkretus darbas tinka konkrečiam žmogui. Lygiai taip, kaip darbdavys gali nuspręsti, kad darbuotojas nėra tinkamas darbui, taip ir pats darbuotojas gali prieiti prie išvados, kad vis dėlto pasirinkta darbovietė jam nėra tinkama. Kas apie atleidimą iš darbo bandomuoju laikotarpiu žinotina abiem pusėms, kad vėliau netektų susitikti teisme? Komentuoja advokatų kontoros „Ellex Valiunas“asocijuotoji teisininkė, advokatė Kamilė Skrupskytė.
Sparčiai besivystant technologijoms, tapo laisvai prieinamas mažmeninis investavimas į finansinį ir skaitmeninį turtą. O bet koks turtas, įgytas santuokos metu, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir skyrybų metu yra dalijamas. Kaip teks dalintis būtent finansinę ir skaitmeninę nuosavybę? Paaiškina advokatų kontoros „Pakėnas ir partneriai“partneris, advokatas Domas Pakėnas.
Ved. Artūras Matusas
Iki 2026 m. gegužės 1 d. pirmą kartą galima deklaruoti investicines sąskaitas už 2025 mokestinius metus. Gyventojai, naudojantys investicinę sąskaitą (įsigaliojusią nuo 2025 m.), turės informuoti VMI apie tokias sąskaitas, deklaruoti jose gautas pajamas, pelną ar nuostolius, o apmokestinimas taikomas tik išimtai sumai viršijus įneštą. Kokių veiksmų turėsime imtis? Pataria advokatų kontoros WIDEN partnerė, advokatė, bankininkystės ir finansų teisės praktikos vadovė Aušra Brazauskienė.
Nuo vasario 1 d. Lietuvoje pradedamas taikyti naujas vartotojų kainų indeksas – 103,4 procento. Tai reiškia, kad tam tikros piniginės prievolės, kurios pagal teisės aktus ar sutartis indeksuojamos kasmet, didėja. Vartotojų kainų indeksas tiesiogiai taikomas ir vaiko išlaikymo sumoms. Vadinamieji alimentai susiję ir su šiemet padidėjusia minimalia mėnesine alga. Kaip ir kiek didės vaiko išlaikymo sumos? Komentuoja advokatų kontoros Noslegal advokatas Aleksandras Kovalevskis.
Mediacijos susitikimas dažniausiai baigiasi mediatoriaus parengtu ir abiejų pusių pasirašytu susitarimu. Ginčo šalys išeina su aiškiai surašytais punktais, dėl ko ir kaip jos susitarė – dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, išlaikymo, turto padalijimo ar net taikaus santuokos nutraukimo. Dokumentas atrodo rimtas, pasirašytas, su data, neretai - ir didelės emocinės įtampos kaina. Tačiau vos tik pradedama kalbėtis su advokatais ar ruoštis kreiptis į teismą, iškyla esminis klausimas: ar šis popierius jau yra teisiškai galiojantis, ar tai tik susitarimo projektas, kuris dar turėtų virsti teismo patvirtintu sprendimu? Ar susitarimas mediacijoje turi teisinę galią, aiškinamės su advokato padėjėja, mediatore Egle Šiugždinyte.
Ved. Artūras Matusas
Sausio 28ąją Europoje minima duomenų apsaugos arba Privatumo diena. Kokias duomenų apsaugos aktualijas, svarbiausias asmens duomenų apsaugos ir problemas, taip pat teismų praktikoje ryškėjančiass tendencijas mato dviejų pagrindinių Lietuvos teismų vadovės? Pokalbis su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininke dr. Danguole Bubliene ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkė dr. Skirgaile Žalimiene.
Ar paskyrus valstybės apmokamą advokatą, visas bylinėjimosi išlaidas apmokės valstybė, ar visgi, pasibaigus teismo procesui, teks už ką nors susimokėti? Komentuoja Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis.
Bendrovė dirba pelningai, tačiau dividendų nemoka – ar akcininkai gali tam prieštarauti? Nors pelno buvimas dažnai siejamas su lūkesčiais gauti dividendus, teisės požiūriu šie lūkesčiai ne visuomet yra pagrįsti. Kada dividendų neskyrimas laikomas teisėtu, o kada gali būti ginčijamas teisme? Atsako advokatų kontoros COBALT asocijuota teisininkė Roberta Iškauskaitė.
Ved. Artūras Matusas
Prieš 25erius metus įsteigtas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pokalbyje su šio teismo pirmininke prof.dr. Skirgaile Žalimiene apie administracinės justicijos vaidmenį mūsų gyvenime ir apie tai kaip administracinė teisė formuoja žmogaus teisių standartus mūsų valstybėje.
Kapčiamiesčio poligono steigimas: kokius pagrindinius teisinius aspektus aktualu žinoti į karinę teritoriją pateksiančių sklypų ir sodybų savininkams? Pataria nekilnojamojo turto advokatė, advokatų kontoros URBAN legal įkūrėja Eglė Subačienė.
Europos Sąjunga pradeda vieną ambicingiausių pastarųjų metų aplinkosaugos iniciatyvų, kurios poveikį netrukus pajus didžioji dalis Europos rinkoje veikiančių įmonių: nuo 2026 m. gegužės 31 d. gamintojai ir tolesni mikroplastiko naudotojai privalės kasmet teikti išmetamų teršalų ataskaitas Europos cheminių medžiagų agentūrai. Teisininkai sako, kad pokyčiai nėra vien tik techniniai, nes verslas turės žinoti ne tik savo produktų sudėtį, bet ir kokie teršalai iš jų išsiskiria – taip įvedami nauji skaidrumo ir atsakomybės standartai. Ar verslas suspės iki nustatytų terminų? Komentuoja advokatų kontoros WIDEN teisės patarėja Vitalija Uzialaitė.
Ved. Artūras Matusas
Darbo rinka dabar itin konkurencinga – įmonės aktyviai ieško talentų, o šį siekį dažnai lydi ir darbuotojų viliojimas iš kitų įmonių. Iš Konkurencijos įstatymo galima suprasti, kad įmonėms draudžiama nesąžiningai vilioti konkurentų darbuotojus. Tačiau, ar visada pasamdžius konkurento darbuotoją gresia nemalonumai? Kada veiksmai teisėti, o kada gali grėsti ginčas teisme? Komentuoja advokatų kontoros COBALT vyresnysis teisininkas, advokatas Manvydas Borusas.
Minime Laisvės gynėjų dienos 35-metį. Diena, skirta mums visiems , o ypač gynusiems Lietuvos laisvę. Tačiau tikrai ne visiems, kurie nuo 1990-ųjų kovo 11-osios iki 1991-ųjų rugpjūčio 21-osios aktyviai dalyvavo atkuriant Lietuvos valstybingumą ar gynė valstybės sieną, kitus valstybinės svarbos objektus, kūrė krašto apsaugos struktūras, yra suteiktas Laisvės gynėjo teisinis statusas. Tuo jie turi pasirūpinti patys. Kas yra laisvės gynėjas teisine prasme, koks asmuo gali į jį pretenduoti? Pokalbis su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyresniąja patarėja dr. Aurelija Juodyte.
Darbo rinka dabar itin konkurencinga – įmonės aktyviai ieško talentų, o šį siekį dažnai lydi ir darbuotojų viliojimas iš kitų įmonių. Iš Konkurencijos įstatymo galima suprasti, kad įmonėms draudžiama nesąžiningai vilioti konkurentų darbuotojus. Tačiau, ar visada pasamdžius konkurento darbuotoją gresia nemalonumai? Kada veiksmai teisėti, o kada gali grėsti ginčas teisme? Komentuoja advokatų kontoros COBALT vyresnysis teisininkas, advokatas Manvydas Borusas.
Apie kartais nesutarimais ir net konfliktais teisme virstančią situaciją: sklypas turi ne vieną bendraturtį , o jų požiūris į naudojimosi tvarką išsiskiria. Kaip rasti sprendimą, kad skirtingi interesai būtų tinkamai apsaugoti? Pataria advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ advokatas Andrius Lukašonokas.
Ved. Artūras Matusas
Lietuvoje galiojantys įstatymai suteikia kiekvienam veiksniam asmeniui teisę sudaryti testamentą, jei jis suvokia savo veiksmų reikšmę ir prasmę. Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savarankiškai spręsti, kam ir kokiomis dalimis bus perduotas jo turtas. Vis dėlto yra numatyta, kad išskirtiniais atvejais palikėjo valios galima nepaisyti. Ši išlyga susijusi su teise į privalomąją palikimo dalį. Ką tai reiškia, kada galimas testamento laisvės ribojimas? Komentuoja advokatų kontoros „Marger “ vyresnioji teisininkė, advokatė Vaida Genaitytė.
Artėja reikšmingos Darbo kodekso pataisos. Jei Seimas pritars svarstomiems pakeitimams, jie palies labai skirtingas darbuotojų grupes – nuo tų, kurie uždirba daugiau kaip du vidutinius darbo užmokesčius, iki viešojo sektoriaus ir valstybės valdomų įmonių. Darbdaviai pokyčiuose gali įžvelgti daugiau lankstumo, profesinės sąjungos – daugiau rizikų, o teisininkai sako, kad keičiasi pati darbo santykių filosofija. Apie svarbiausius pasikeitimus pokalbis su advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininke, darbo teisės eksperte Brigida Baciene.
Po didžiųjų metų švenčių, padaugėja dovanų grąžinimų. Prekybininkai yra paskaičiavę, kad po Kalėdų įprastai grąžinama apie 3 proc. neįtikusių dovanų. Nemaža grąžinamų prekių dalis yra elektronika ir drabužiai, o pagrindinės priežastys yra dydžio problemos ar nesuderinamumas su turima įranga. Kokias dovanas galime grąžinti ar prašyti pakeisti ( to kartais nežino ne tik pirkėjai , bet ir pardavėjai)? Ką daryti, jeigu neišsaugojome pirkimo čekio? Pataria Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos valdybos narė, advokato padėjėja, mediatorė Eglė Šiugždinytė.
Ved.Artūras Matusas
Dirbtinio intelekto iššūkiai, Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) pasikeitimai ir kibernetinis saugumas – tai tik keli svarbūs planuojami pasikeitimai , paliesiantys mus visus kitais metais. Kokie svarbiausi ES skaitmeninės teisės pokyčiai laukia kitais metais? Pokalbis su advokatų kontoros „TEGOS“ partneriu, advokatu Mindaugu Civilka.
Privačiuose pensijų fonduose kaupiamos lėšos tampa aktualios ir santuokos nutraukimo bylose. Nors jos gali atrodyti „neliečiamos“, tačiau santuokos metu sukaupta jų vertė gali siekti tūkstančius ar net dešimtis tūkstančių eurų, todėl jos turi įtaką sutuoktinių bendro turto balansui ir gali tapti ginčo objektu santuokos nutraukimo byloje. Ar sukaupta pensija bendras turtas, kurį teks dalintis? Komentuoja advokatų kontoros „WIDEN“ jaunesnioji teisininkė Viltė Račkauskaitė.
Viešojo intereso gynimas – svarbus ir pastaruoju metu vis labiau aktualus demokratijos elementas. Teisės aktai tvirtina, kad piliečiai ir organizacijos turi teisę ginti mūsų aplinką, kultūrą ar visuomenės teises teisme, tačiau dažnai susiduriama su teisinėmis kliūtimis, procedūriniais apribojimais ir finansiniais iššūkiais. Kiek ir kaip galime ginti viešąjį interesą, kada dėl jo pilietis gali kreiptis į teismą? Pataria advokatų profesinės bendrijos „LAWCORPUS VENSLAUSKAS“ teisininkas Mindaugas Šveiteris.
Ved. Artūras Matusas
Darbas ir jo apmokėjimas per šventes, metinės premijos, nepanaudotos atostogos – artėjant metų pabaigai Valstybinė darbo inspekcija atkreipia dėmesį į darbo teisės nuostatas, kurios šiuo laikotarpiu tampa itin aktualios tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Dažniausiai kylančius klausimus aptariame su Valstybinės darbo inspekcijos kancleriu Šarūnu Orlavičiumi.
Įmonių susijungimas ar vienos įmonės kontrolės kitai įmonei įgijimas yra įprastinė verslo praktika, kuri įvardijama kaip koncentracija. Kada koncentracija galima, kokie teisiniai procesai slypi koncentracijai įvykus? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ Įsigijimų, įmonių ir komercinės teisės praktikos grupės vadovė, advokatė Giedrė Dailidėnaitė.
Apie autoįvykius ir draudimą – situaciją, kuri anksčiau nesusidūrusiems, kelia gausybę klausimų. Kadangi visi privalome būti apsidraudę civilinės atsakomybės draudimu, teoriškai lyg ir žinome, kad po autoįvykio turi iš karto susisiekti su savo draudimo bendrove ir laukti jos veiksmų. Tačiau , jei po pranešimo apie eismo įvykį atsakingas draudikas delsia apžiūrėti turtą ir įvertinti žalą, nukentėjęs asmuo lieka nežinioje – ką jam daryti: laukti, ar veikti pačiam? Pataria advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatas, draudimo teisės ekspertas Juliaus Sakalauskas.
Ved. Artūras Matusas
Būsto pirkimas paprastai baigiasi notarų biure – tai bene paskutinis, bet ne visiems aiškus svarbaus sandorio etapas. - Nors atrodo, kad tai – tik formalumas, daugeliui žmonių kyla klausimų: kokius žingsnius atlikti, ką tikrina notaras ir kaip pasiruošti, kad viskas praeitų užtikrintai, be kliūčių? - Kaip vyksta notarinis būsto pirkimo sandoris, kaip jam pasirengti, kad procesas būtų sklandus ir be streso? Pataria NT projektų plėtros kompanijos „Citus“ pardavimų vadovė Odeta Šlyčkova.
Kitais metais įsigalios Europos Sąjungos Skaidraus darbo užmokesčio direktyva, o kartu su ja prasidės ir naujas darbo santykių etapas. Iki 2026 m. birželio visos ES šalys privalo perkelti Skaidraus darbo užmokesčio direktyvą į nacionalinę teisę. Šiuo metu jau yra parengtas Darbo kodekso pakeitimo projektas. Ką tai reiškia verslui, darbdaviams ir darbuotojams? Į ką aktualu atkreipti dėmesį jau dabar? Komentuoja teisinių paslaugų įmonės „Fondia Lietuva“ vyresnioji teisininkė Simona Česiulienė.
Būsto pirkimas paprastai baigiasi notarų biure – tai bene paskutinis, bet ne visiems aiškus svarbaus sandorio etapas. Nors atrodo, kad tai tik formalumas, daugeliui žmonių kyla klausimų: kokius žingsnius atlikti, ką tikrina notaras ir kaip pasiruošti, kad viskas praeitų užtikrintai, be kliūčių? Kaip vyksta notarinis būsto pirkimo sandoris, kaip jam pasirengti, kad procesas būtų sklandus ir be streso? Pataria NT projektų plėtros kompanijos „Citus“ pardavimų vadovė Odeta Šlyčkova.
Statybos rangos sutartys yra vienos sudėtingiausių civilinės teisės sutarčių rūšių, nes jų vykdymo metu gali paaiškėti įvairių nenumatytų aplinkybių, kurios turi įtakos ne tik darbų apimčiai, bet ir kainai. Ką turėtų žinoti rangos sutartis sudarantys asmenys? Kokios esminės rangos sutarčių nuostatos ir kokios klaidos dažniausiai daromos? Pokalbis su advokatų kontoros „AKUMEN “ advokatu Mariumi Choniakovu.
Ved. Artūras Matusas
Sveikatos apsaugos sistema – sritis, kuri dažnai sulaukia žmonių nepasitenkinimo. Įtampą gyventojams kelia prastas asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, ilgos eilės ir specialistų trūkumas. Valstybės kontrolės užsakytos apklausos duomenimis, net 73 % gyventojų ilgą patekimo pas gydytoją laukimą įvardija kaip svarbiausią sveikatos priežiūros sistemos problemą (2018 m. tokių buvo 55 %). Teisininkai sako , kad prie eilių ir prasto paslaugų prieinamumo iš dalies prisideda ir ydinga teisinė tvarka. Kas taisytina sveikatos apsaugos sistemoje? Tai svarstome su advokatų kontoros „WIDEN“ advokatu, medicinos teisės ekspertu Dariumi Pauliku.
Nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimai, tėvams gyvenant atskirai, yra vieni jautriausių šeimos teisės santykiuose. Kilus ginčui tarp tėvų dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, svarbiausiu kriterijumi tampa tėvų turtinė padėtis ir kintantys vaiko poreikiai. Kas laikoma vaiko poreikiais, kokie jie gali būti, kokia suma jiems gali būti skiriama? Komentuoja advokatų kontoros „Marger“ vyresnioji teisininkė, advokatė Vaida Genaitytė.
Atsiradus galimybei įsigyti naują būstą kyla klausimas, ką daryti, jei dabartinis pirktas su paskola ir paskola vis dar nėra išmokėta? Kaip parduoti būstą su paskola pataria „Luminor” banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė.
Ved. Artūras Matusas
Lietuvos teismai pastaraisiais metais Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai iš bankrutuojančių įmonių vadovų yra priteisę nemenkas sumas – iki šiol didžiausia iš jų siekė daugiau nei 1,7 mln. eurų. Tačiau šis rekordas gali būti ne galutinis: VMI teismui jau yra pateikusi naują ieškinį, kuriuo iš buvusio vadovo asmeninio turto reikalaujama atlyginti 2,39 mln. eurų žalą.
Kada kreditoriai gali kreiptis į teismą prašydami, kad įmonės mokestines skolas padengtų jos vadovas, ir kodėl įrodyti tiesioginę žalą dažnai būna sudėtinga?
Situaciją analizuoja advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ vadovaujantis partneris, advokatas Egidijus Langys.
Lietuvos teismai Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai iš bankrutuojančių įmonių vadovų pastaraisiais metais yra priteisę solidžias sumas, ligšiol didžiausia jų ––siekė per 1,7 mln. eurų. Tačiau šis rekordas gali būti ne galutinis, nes VMI teismui yra pateikusi ieškinį dėl 2,39 mln.eurų žalos atlyginimo iš asmeninio vadovo turto. Kokiais atvejais kreditoriai gali kreiptis į teismą su prašymu, kad įmonės mokestines skolas atlygintų jos vadovas, ir kodėl kreditoriams įrodyti tiesioginę žalą nėra taip paprasta?
Situaciją nagrinėja advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD “ vadovaujantis partneris, advokatas Egidijus Langys.
Artėja didžiosios metų šventės – laikotarpis, kai dalinsimės dovanomis ne tik su artimaisiais, bet ir kolegomis ar verslo partneriais. Teisininkai sako, kad dovanų prasmė yra ne tik graži tradicija, bet ir atsakingas teisinis veiksmas. O kokioms dovanoms reikia rašytinės sutarties ar notaro patvirtinimo? Kada dovanos gavimas gali sukelti mokestines pasekmes? – Šiuos ir kitus teisinius ne tik šventinių dovanų ir dovanojimo aspektus komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ teisininkas, advokato padėjėjas Lukas Seržantas.
Turbūt ne vienas esame pasvarstę, ką darytume radę lobį. Lobio radimas ne tik teorinė galimybė. Retais atvejais tai visgi tampa realybe. Statybų metu, kasant lysvę sode ar vaikštinėjant su metalo detektoriumi, žmonės kartais aptinka senovinių monetų, papuošalų, ginklų ar kitų vertingų daiktų. Tačiau radus lobį iškyla daugybė klausimų: ar jį galima pasilikti, ar privaloma pranešti valdžios institucijoms, kiek radėjui gali priklausyti už grąžintą lobį ir pan? Beje, Lietuvos įstatymai griežtai reguliuoja tokius radinius, todėl būtina žinoti savo teises ir pareigas, kad netikėtas atradimas netaptų rimta teisine problema. Ar surastas lobis Jūsų sklype Jums ir priklauso? Pokalbis su Lietuvos jaunųjų advokatų tarybos nare, adavokato padėjėja Egle Šiugždinyte.
Ved. Artūras Matusas
Valstybinės darbo inspekcijos statistika rodo, kad statybvietės Lietuvoje išlieka pavojingiausia darbo vieta. Vien per pirmą 2025 m. pusmetį jose žuvo 3 žmonės ir dar 19 buvo sunkiai sužaloti. Per pastaruosius penkerius metus iš statybviečių namo negrįžo apie 150 darbuotojų, iš jų 30 – žuvo. Pagal nelaimių skaičių Lietuva lenkia daugelį Europos šalių. Pas mus mirtinų nelaimių statybose santykis dvigubai didesnis nei Švedijoje ir net tris kartus didesnis nei Norvegijoje. Kodėl Lietuvoje tokia prasta situacija, kokios nemažėjančių nelaimių statybose priežastys? Laidos pašnekovai – Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas ir Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čeponas.
Valstybinės darbo inspekcijos statistika rodo, kad statybvietės Lietuvoje išlieka pavojingiausia darbo vieta. Vien per pirmą 2025 m. pusmetį jose žuvo 3 žmonės ir dar 19 buvo sunkiai sužaloti. Per pastaruosius penkerius metus iš statybviečių namo negrįžo apie 150 darbuotojų, iš jų 30 – žuvo. Pagal nelaimių skaičių Lietuva lenkia daugelį Europos šalių. Pas mus mirtinų nelaimių statybose santykis dvigubai didesnis nei Švedijoje ir net tris kartus didesnis nei Norvegijoje. Kodėl Lietuvoje tokia prasta situacija, kokios nemažėjančių nelaimių statybose priežastys? Laidos pašnekovai – Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas ir Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čeponas.
Nusipirkote automobilį, kuris pasirodė esąs vogtas: ką daryti? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ advokatas Andrius Lukašonokas.
Panagrinėję įvairių maisto produktų etiketes dažnai galime susidurti su užrašu, nurodančiu, kad produkte gali būti tam tikrų medžiagų pėdsakų – riešutų, kiaušinių, glitimo ir pan. Toks užrašas neretai atsiranda ir ant tų produktų, kuriems pagaminti šios medžiagos nereikalingos. Kodėl tokia praktika taikoma? Kaip tai paaiškina teisės aktai? Pokalbis su advokatų kontoros „TEGOS“ patarėja, advokate Aleksandra Fedotova.
Ved. Artūras Matusas
Atsakymas „Radijo bylos “ klausytojui, kuris laišku prašo teisininko komentaro štai tokioje situacijoje: „Prieš penkerius metus pirkau namą iš statytojo. Tuo metu aplinka buvo sutvarkyta – pastatyta tvora, įrengta aplinka ir viskas atrodė tvarkingai. Tačiau dabar paaiškėjo, kad dalis tvoros patenka į kaimyno žemę. Kaimynas pradėjo kelti pretenzijas ir reikalauja tvorą nugriauti. Artimiausiomis dienomis ketinu su juo susitikti ir pasikalbėti, tačiau nesuprantu, kur jis buvo anksčiau, kai ta tvora buvo statoma. Ką tokiu atveju daryti –tartis su kaimynu ar visgi kreiptis į statytoją?“. Šį ir kitus panašius, kartais rimtais konfliktais tampančius atvejus, aptariame su advokate Karolina Jonaitiene.
Atsakymas „Radijo bylos “ klausytojui, kuris laišku prašo teisininko komentaro štai tokioje situacijoje: „ Prieš penkerius metus pirkau namą iš statytojo. Tuo metu aplinka buvo sutvarkyta – pastatyta tvora, įrengta aplinka ir viskas atrodė tvarkingai. Tačiau dabar paaiškėjo, kad dalis tvoros patenka į kaimyno žemę. Kaimynas pradėjo kelti pretenzijas ir reikalauja tvorą nugriauti. Artimiausiomis dienomis ketinu su juo susitikti ir pasikalbėti, tačiau nesuprantu, kur jis buvo anksčiau, kai ta tvora buvo statoma. Ką tokiu atveju daryti –tartis su kaimynu ar visgi kreiptis į statytoją? “. Šį ir kitus panašius, kartais rimtais konfliktais tampančius atvejus, aptariame su advokate Karolina Jonaitiene.
Vis pasigirsta istorijų ne tik apie mokyklose kylančius konfliktus tarp moksleivių, bet ir situacijas, kai ugdymo įstaigoje nepilnametis padaro žalos įstaigos turtui ar kitiems asmenims. Iš kart kyla klausimų kas tokiu atveju atsakingas už padarytos žalos atlyginimą - pats vaikas, jo tėvai ar ugdymo įstaiga? Nepilnamečių atsakomybės klausimus komentuoja advokatų tarybos narys, advokatas, profesorius, teisės m. dr. Raimundas Jurka.
Verslo santykiai, deja, neapsaugoti nuo įvairių konfliktų. Ginčai kyla dėl pačių įvairiausių priežasčių ir kartais atsiduria teisme. Tačiau teisninkai sako, kad teismas kraštutinė priemonė, nes procesai būna ilgi ir brangūs. Todėl siūloma pagalvoti apie alternatyvius sprendimo būdus – derybas, mediaciją ar arbitražą. Apie verslo ginčus ir jų sprendimo būdus pokalbyje su advokatų profesinės bendrijos „LAWCORPUS VENSLAUSKAS“ teisininku Mindaugu Šveiteriu.
Ved. Artūras Matusas
Artėjant Adventui ir Kalėdų šventėms, Lietuvos advokatūra ir Lietuvos Caritas kviečia sunkumų patiriančius žmones pasinaudoti nemokamomis teisinėmis konsultacijomis. Ši akcija, gimusi prieš dešimtmetį kaip solidarumo ženklas, šiemet mini jubiliejų ir tęsis dvi savaites – nuo lapkričio 20 iki gruodžio 3 dienos. Nemokamą konsultaciją gausiančių registracija jau vyksta Caritas centruose. Konsultacijas dovanos beveik 200 advokatų ir jų padėjėjų visoje Lietuvoje. Apie galimybę registruotis ir gauti nemokamas teisines paslaugas pasakoja Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis.
Spalio 23 d. Europos Sąjungos Taryba patvirtino 19-ąjį sankcijų paketą Rusijai, kartu atnaujindama ir sugriežtindama priemones Baltarusijai. Papildomi ribojimai išsiskiria mastu ir kryptingumu – jų priemonės apima energetikos, transporto, finansų ir technologijų sektorius, tiesiogiai paveikdamos tiek Europos, tiek Lietuvos verslo aplinką. Ką 19-asis ES sankcijų paketas Rusijai ir Baltarusijai reiškia verslui? Kokių veiksmų įmonėms reikia imtis neatidėliojant, kokias naujas rizikas įsivertinti? Komentuoja advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnioji teisininkė Kseniya Veličkienė.
Vis dažniau keliami klausimai apie gyventojų saugumą ekstremalių situacijų atveju: ar tikrai turėsime kur slėptis kilus pavojui ar priedangų užteks visiems ir ar jos iš tiesų užtikrins apsaugą? Ant įvairių pastatų matomi priedangas žymintys ženklai liudija, kad tokių objektų daugėja, tačiau visgi Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šalyje šiuo metu veikia vos 6 453 priedangos, kurios galėtų sutalpinti apie 1,5 mln. žmonių.– Tai gerokai mažiau nei gyventojų yra Lietuvoje. Kaip kompensuosime šį trūkumą, kokie reiklavimai jau galioja naujai statomiems visuomeninės paskirties pastatams ir kas už tai sumokės? Pokalbis su advokatų kontoros ,, COBALT” vyresniąja teisininke Viktorija Varnaite.
Spalio 23 d. Europos Sąjungos Taryba patvirtino 19-ąjį sankcijų paketą Rusijai, kartu atnaujindama ir sugriežtindama priemones Baltarusijai. Papildomi ribojimai išsiskiria mastu ir kryptingumu – jų priemonės apima energetikos, transporto, finansų ir technologijų sektorius, tiesiogiai paveikdamos tiek Europos, tiek Lietuvos verslo aplinką. Ką 19-asis ES sankcijų paketas Rusijai ir Baltarusijai reiškia verslui? Kokių veiksmų įmonėms reikia imtis neatidėliojant, kokias naujas rizikas įsivertinti? Komentuoja advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnioji teisininkė Kseniya Veličkienė.
Artėjant Adventui ir Kalėdų šventėms, Lietuvos advokatūra ir Lietuvos Caritas kviečia sunkumų patiriančius žmones pasinaudoti nemokamomis teisinėmis konsultacijomis. Ši akcija, gimusi prieš dešimtmetį kaip solidarumo ženklas, šiemet mini jubiliejų ir tęsis dvi savaites – nuo lapkričio 20 iki gruodžio 3 dienos. Nemokamą konsultaciją gausiančių registracija jau vyksta Caritas centruose. Konsultacijas dovanos beveik 200 advokatų ir jų padėjėjų visoje Lietuvoje. Apie galimybę registruotis ir gauti nemokamas teisines paslaugas pasakoja Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis.
Ved. Artūras Matusas
Jau visai netrukus – lapkričio pabaigoje – atkeliaus visame pasaulyje kylanti apsipirkimų karštinė žinoma kaip „Juodasis penktadienis“. Tai diena, kai įvairiose prekybos vietose siūlomos itin viliojančios nuolaidos, o pirkėjai ieško geriausių pasiūlymų tiek fizinėse, tiek interneto parduotuvėse. Nors „Juodasis penktadienis“ labai traukia ypatingomis nuolaidomis ir pasiūlymais, perspėjama, kad vartotojai privalo būti atsargūs ir išmanyti tam tikrus teisės aspektus, kad nepakliūtų į apgaulės ar nesaugių apsipirkimų pinkles. Kas žinotina, kad po „Juodojo penktadienio” apsipirkimo netektų gailėtis? Pataria Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos valdybos narė, advokato padėjėja, mediatorė Eglė Šiugždinytė.
Sveikatos apsaugos ministerija peržiūrėjo, sugriežtino ir patvirtino naujus reikalavimus sveikatos priežiūros įstaigoms kaip jos privalo pasirengti ir planuoti savo veiksmus ekstremaliose situacijose masinių nelaimių, teroristinių išpuolių ar karo atvejais. Kiekviena įstaiga savo pasirengimą reaguoti į tokias situacijas privalo suplanuoti ir aprašyti ekstremalių situacijų valdymo planuose, suderinti šiuos planus su savivaldybių administracijomis ir Ekstremalių sveikatai situacijų centru. Visos sveikatos priežiūros įstaigos tokius planus privalo pateikti Ekstremalių sveikatai situacijų centrui iki 2026 m. vasario 15 d. Kaip veiks ir ką duos ligoninių ekstremalių situacijų valdymo planai, ar tai netaps tik dar vienu formalumu? Pokalbis su advokatų kontoros WIDEN vyresniuoju teisininku, advokatu, medicinos teisės ekspertu Dariumi Pauliku.
Sveikatos apsaugos ministerija peržiūrėjo, sugriežtino ir patvirtino naujus reikalavimus sveikatos priežiūros įstaigoms kaip jos privalo pasirengti ir planuoti savo veiksmus ekstremaliose situacijose masinių nelaimių, teroristinių išpuolių ar karo atvejais. Kiekviena įstaiga savo pasirengimą reaguoti į tokias situacijas privalo suplanuoti ir aprašyti ekstremalių situacijų valdymo planuose, suderinti šiuos planus su savivaldybių administracijomis ir Ekstremalių sveikatai situacijų centru. Visos sveikatos priežiūros įstaigos tokius planus privalo pateikti Ekstremalių sveikatai situacijų centrui iki 2026 m. vasario 15 d. Kaip veiks ir ką duos ligoninių ekstremalių situacijų valdymo planai, ar tai netaps tik dar vienu formalumu? Pokalbis su advokatų kontoros WIDEN vyresniuoju teisininku, advokatu, medicinos teisės ekspertu Dariumi Pauliku.
Sudarant preliminariąją pirkimo sutartį, dažnai reikalaujama, kad būtų atliktas dalinis išankstinis apmokėjimas. Visokių pavadinimų tokiems apmokėjimams naudojama – tai vadinama ir avansu, ir rankpinigiais, ir užstatu. Kada jį patartina mokėti, kada ne, ir koks tokio mokėjimo likimas pirkėjui ar pardavėjui persigalvojus? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ teisininkas advokato padėjėjas Lukas Seržantas.
Jau visai netrukus – lapkričio pabaigoje – atkeliaus visame pasaulyje kylanti apsipirkimų karštinė žinoma kaip „Juodasis penktadienis“. Tai diena, kai įvairiose prekybos vietose siūlomos itin viliojančios nuolaidos, o pirkėjai ieško geriausių pasiūlymų tiek fizinėse, tiek interneto parduotuvėse. Nors „Juodasis penktadienis“ labai traukia ypatingomis nuolaidomis ir pasiūlymais, perspėjama, kad vartotojai privalo būti atsargūs ir išmanyti tam tikrus teisės aspektus, kad nepakliūtų į apgaulės ar nesaugių apsipirkimų pinkles. Kas žinotina, kad po „Juodojo penktadienio” apsipirkimo netektų gailėtis? Pataria Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos valdybos narė, advokato padėjėja, mediatorė Eglė Šiugždinytė.
Ved. Artūras Matusas
Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui nuo 2026 m. nustatyti 1153 eurų minimalią mėnesinę algą (MMA), vietoje dabartinės - 1038 eurų. Ką minimalios mėnesinės algos pokyčiai atneša darbdaviams ir darbuotojams, kokiems galimiems pasikeitimams reikia pasirengti ir kas žinotina jau dabar? Pokalbis su dvokatų kontoros ,,Cobalt” Darbo teisės praktikos grupės vadove Jovita Valatkaite.
Reaguodami į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie atvejus, kai nepažįstami asmenys bando vaikus vilioti žaislais ir kitokiais pažadais, Paramos vaikams centro specialistai parengė patarimus, pavadinę juos „Tėvų gidu Vaiko saugumui “. Apie tai kas gali būti labai svarbu sustiprinant vaiko saugumo įgūdžius kasdienybėje patarimais dalijasi Paramos vaikams centro psichologė psichoterapeutė Veronika Lakis.
Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui nuo 2026 m. nustatyti 1153 eurų minimalią mėnesinę algą (MMA), vietoje dabartinės - 1038 eurų. Ką minimalios mėnesinės algos pokyčiai atneša darbdaviams ir darbuotojams, kokiems galimiems pasikeitimams reikia pasirengti ir kas žinotina jau dabar? Pokalbis su dvokatų kontoros ,,Cobalt” Darbo teisės praktikos grupės vadove Jovita Valatkaite.
Kaip elgtis gavus pranešimą apie įtarimą? Ką reiškia oficialiai pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos? Ar pranešimas apie įtarimą gali būti skundžiamas? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Constat“ partneris, advokatas dr. Edgaras Dereškevičius.
Ved.Artūras Matusas
Visi vienaip ar kitaip paliekame savo pėdsakus viešojoje erdvėje. Kiek jie yra saugūs, kas jais ir kokiais tikslais gali pasinaudoti? Ką daryti, kad mūsų duomenys būtų apsaugoti? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos WIDEN partnerė, advokatė Asta Macijauskienė.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalios nauja Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo redakcija. Pagrindinės reformos naujovės jau pristatytos: šauktinių amžiaus riba mažinama iki 21 metų, tarnyba bus atidedama tik tiems studentams, kurie įstos į aukštąją mokyklą iki įtraukimo į karo prievolininkų sąrašą, o tarnybos trukmė diferencijuojama: išlieka 9 mėnesiai, bet gali būti trumpinama iki 6 mėn., o trūkstamų specialybių atstovai atliks 3 mėn. bazinę tarnybą. Studentams numatyta galimybė rinktis trumpesnes specializuotas programas arba įprastą tarnybą. Šios pagrindinės reformos gairės buvo pristatytos viešai, tačiau tam tikri praktiniai aspektai dar vis kelia nemažai klausimų. Apie tai kas svarbu ir žinotina, pasakoja advokatų profesinės bendrijos AVOCAD vyresnioji teisininkė Sandra Mickienė.
Visi vienaip ar kitaip paliekame savo pėdsakus viešojoje erdvėje. Kiek jie yra saugūs, kas jais ir kokiais tikslais gali pasinaudoti? Ką daryti, kad mūsų duomenys būtų apsaugoti? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos WIDEN partnerė, advokatė Asta Macijauskienė.
Kaip elgtis susidūrus su situacija, kai garbaus amžiaus ir nelabai tvirtos sveikatos artimas giminaitis ima svarstyti, jog savo turtą paliks paslaugiam kaimynui, socialinei darbuotojai ar paramos fondui ? Ką daryti , jeigu paaiškėja, kad turintis giminių asmuo tokį testamentą jau sudarė ir savo ketinimus jau įgyvendino? Pataria advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ advokatas Andrius Lukašonokas.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalios nauja Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo redakcija. Pagrindinės reformos naujovės jau pristatytos: šauktinių amžiaus riba mažinama iki 21 metų, tarnyba bus atidedama tik tiems studentams, kurie įstos į aukštąją mokyklą iki įtraukimo į karo prievolininkų sąrašą, o tarnybos trukmė diferencijuojama: išlieka 9 mėnesiai, bet gali būti trumpinama iki 6 mėn., o trūkstamų specialybių atstovai atliks 3 mėn. bazinę tarnybą. Studentams numatyta galimybė rinktis trumpesnes specializuotas programas arba įprastą tarnybą. Šios pagrindinės reformos gairės buvo pristatytos viešai, tačiau tam tikri praktiniai aspektai dar vis kelia nemažai klausimų. Apie tai kas svarbu ir žinotina, pasakoja advokatų profesinės bendrijos AVOCAD vyresnioji teisininkė Sandra Mickienė.
Ved. Artūras Matusas
Rugsėjo pabaigoje Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė nuosprendį riaušių prie Seimo byloje. Dalį kaltinamųjų teismas išteisino, kiti buvo pripažinti kaltais, jiems skiriamos lygtinės laisvė atėmimo bausmės. Teismo sprendimu, kai kurie asmenys pripažinti recidyvistais. Ką reiškia asmens pripažinimas recidyvistu? Ką tai pasako apie žmogų ir jo elgesį, o ką – apie valstybės požiūrį į nusikalstamumą ir bausmes?
Paaiškina Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamųjų bylų teisėjas Mindaugas Striaukas.
Rugsėjo pabaigoje Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė nuosprendį riaušių prie Seimo byloje. Dalį kaltinamųjų teismas išteisino, kiti buvo pripažinti kaltais, jiems skiriamos lygtinės laisvė atėmimo bausmės. Teismo sprendimu, kai kurie asmenys pripažinti recidyvistais. Ką reiškia asmens pripažinimas recidyvistu? Ką tai pasako apie žmogų ir jo elgesį, o ką – apie valstybės požiūrį į nusikalstamumą ir bausmes?
Paaiškina Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamųjų bylų teisėjas Mindaugas Striaukas.
Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas numato, jog abu tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykių ar gyvenimo aplinkybių, turi lygias teises ir pareigas vaikų atžvilgiu. Nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, yra išsiskyrę, ar apskritai nebuvo susituokę – jų pareiga užtikrinti vaiko poreikius išlieka tokia pati. Idealiu atveju, visi klausimai dėl vaiko turėtų būti sprendžiami bendru sutarimu. Tačiau gyvenimiška praktika liudija, kad susitarti ne visuomet lengva, ypač kai kalba pakrypsta apie finansinius klausimus. Viena opiausių temų – vaiko išlaikymo dydis. Koks jis gali ir turi būti , tai griežto reglamento ar susitarimo reiklas, kada ir kodėl galima prašyti padidinti arba sumažinti išlaikymą vaikui? Komentuoja advokatų kontoros „Marger“vyresnioji teisininkė, advokatė Vaida Genaitytė.
Kasmet, trečiąjį spalio mėnesio trečiadienį, minime Tarptautinę mediacijos dieną, o šiemet ir teisminės mediacijos Lietuvoje 20-metį. Šią savaitę visoje Lietuvoje vyksta mediacijos konsultacijos ir kitos iniciatyvos, skatinančios taikaus dialogo svarbą. Apie mediaciją pokalbyje su advokato padėjėja, mediatore Egle Šiugždinyte.
Ved. Artūras Matusas
Ne vienam iš mūsų yra tekę įsigyti nekokybišką maisto produktą – vieni tokią prekę tiesiog išmeta, kiti prašo prekybos vietos grąžinti pinigus arba pakeisti prekę kita. Nors institucijos aiškaus reguliavimo šiuo klausimu nenumato, vis dėlto prekybos vietos yra linkusios bendradarbiauti ir tokius produktus priima atgal. Tiesa – su tam tikromis sąlygomis. Kokios tos sąlygos ar iš viso maisto produktų grąžinimas bei keitimas galimas? Pokalbis su advokatų kontoros „TEGOS“ patarėja, advokate Aleksandra Fedotova.
Dronai šiandien yra naudojami ne tik karinių operacijų vykdymui, bet ir įvairiose civilinio gyvenimo srityse – statybų stebėjimui, didelių teritorijų apžvalgai ir saugumui, nekilnojamojo turto pardavimui bei vertinimui, infrastruktūros (tiltų, pastatų) priežiūrai. Dronus dažnai naudoja aplinkosaugininkai, kino bei televizijų operatoriai, reklamų kūrėjai. Toks platus šių skraidančių aparatų eksploatavimas jau yra sukėlęs ir rimtų nepatogumų, kai dėl pastebėto drono laikinai buvo sustabdyti skrydžiai oro uostuose. Kyla nemažai klausimų ir dėl asmens duomenų apsaugos bei dronų naudojimo suderinamumo. Tad ką svarbu žinoti apie kasdienėje veikloje naudojamus dronus? Komentuoja teisinių paslaugų įmonės „Fondia Lietuva“ teisininkas, sertifikuotas duomenų apsaugos ekspertas Benjaminas Kolyško.
Paso duomenys šiandien yra ne tik mūsų kelionių raktas, bet ir universali priemonė patekti į finansų sistemą, atidaryti sąskaitą, gauti kreditą ar patvirtinti sutartį. Tačiau teisininkai pastebi, kad visuomenės supratimas apie asmens duomenų apsaugą skiriasi. Dažnai galvojama, jog jei pasas fiziškai guli piniginėje, su nutekintais jo duomenimis nieko padaryti negalima. Visgi skaitmeninėje erdvėje nusikaltėliai tobulėja ir problemos kyla net tada, kai pernelyg lengvabūdiškai dalinamės paso kopijomis internete. Kodėl ir kaip turėtume išlikti budrūs, saugodami savo pasą? Pataria advokatų kontoros „Constat“ teisininkė, migracijos teisės ekspertė Edita Prilepskienė.
Dronai šiandien yra naudojami ne tik karinių operacijų vykdymui, bet ir įvairiose civilinio gyvenimo srityse – statybų stebėjimui, didelių teritorijų apžvalgai ir saugumui, nekilnojamojo turto pardavimui bei vertinimui, infrastruktūros (tiltų, pastatų) priežiūrai. Dronus dažnai naudoja aplinkosaugininkai, kino bei televizijų operatoriai, reklamų kūrėjai. Toks platus šių skraidančių aparatų eksploatavimas jau yra sukėlęs ir rimtų nepatogumų, kai dėl pastebėto drono laikinai buvo sustabdyti skrydžiai oro uostuose. Kyla nemažai klausimų ir dėl asmens duomenų apsaugos bei dronų naudojimo suderinamumo. Tad ką svarbu žinoti apie kasdienėje veikloje naudojamus dronus? Komentuoja teisinių paslaugų įmonės „Fondia Lietuva“ teisininkas, sertifikuotas duomenų apsaugos ekspertas Benjaminas Kolyško.
Ne vienam iš mūsų yra tekę įsigyti nekokybišką maisto produktą – vieni tokią prekę tiesiog išmeta, kiti prašo prekybos vietos grąžinti pinigus arba pakeisti prekę kita. Nors institucijos aiškaus reguliavimo šiuo klausimu nenumato, vis dėlto prekybos vietos yra linkusios bendradarbiauti ir tokius produktus priima atgal. Tiesa – su tam tikromis sąlygomis. Kokios tos sąlygos ar iš viso maisto produktų grąžinimas bei keitimas galimas? Pokalbis su advokatų kontoros „TEGOS“ patarėja, advokate Aleksandra Fedotova.
Ved. Artūras Matusas
Artėja vadinamoji Boso arba Komandos diena – Kaip šią dieną, jeigu jos minėjimas organizuojamas, pasveikinti vieni kitus neperžengiant ribų, kai neišvengiamas šios dienos atributas yra dovanos? Kaip jas įteikti etiškai, nesukeliant interesų konflikto ?
Pataria advokatė, advokatų kontoros „Cobalt“ Darbo teisės praktikos grupės vadovė Jovita Valatkaitė.
Anot teisininkų, daugumą darbo ginčų sudaro nesutarimai dėl darbo užmokesčio. Štai Valstybinė darbo inspekcija suskaičiavo, kad per 2025 m. pirmąjį pusmetį į darbo ginčų komisijas, dažniausiai kreiptasi būtent dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų išieškojimo. Tokių reikalavimų buvo gauta beveik aštuoni tūkstančiai ir tai sudarė apie 72 procentus visų per 2025 m. pirmąjį pusmetį gautuose prašymuose keliamų reikalavimų. Kaip elgtis laiku negavus algos, kada ir kaip darbdavys turi pareigą atsiskaityti su darbuotoju?
Komentuoja Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius.
Anot teisininkų, daugumą darbo ginčų sudaro nesutarimai dėl darbo užmokesčio. Valstybinė darbo inspekcija suskaičiavo, kad per 2025 m. pirmąjį pusmetį į darbo ginčų komisijas, dažniausiai kreiptasi būtent dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų išieškojimo. Tokių reikalavimų buvo gauta beveik aštuoni tūkstančiai ir tai sudarė apie 72 procentus visų per 2025 m. pirmąjį pusmetį gautuose prašymuose keliamų reikalavimų. Kaip elgtis laiku negavus algos, kada ir kaip darbdavys turi pareigą atsiskaityti su darbuotoju? Pataria Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius.
Europos Sąjungos institucijose toliau vyksta politinės ir teisinės diskusijos dėl vadinamojo „Chat Control“reglamento. Skelbiama, kad jo tikslas – sustiprinti kovą su vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos sklaida internete, įpareigojant elektroninių ryšių paslaugų teikėjus automatizuotai tikrinti vartotojų siunčiamus pranešimus, nuotraukas bei kitus duomenis. Jeigu reglamentas būtų priimtas, visos virtualios komunikacijos platformos masiškai skenuotų privačius susirašinėjimus. Siūlymo šalininkai sako, kad taip siekiama apsaugoti vaikus internete, o kritikai įspėja – tai reikštų masinį susirašinėjimų sekimą ir labai pakenktų mūsų privatumui. Ar nebus atvertas kelias masiniam sekimui? Komentuoja advokatų kontoros „Glimstedt” vyresnioji teisininkė Brigida Bacienė.
Po poros savaičių, spalio 16ąją, bus minima Boso arba Komandos diena. Pirmą kartą ji buvo paminėta JAV, kai darbuotojai norėjo padėkoti savo vadovei už profesionalumą, rūpestį ir draugišką požiūrį į komandą. Taip gimė tradicija, kuri šiandien vis dažniau atkeliauja ir į mūsų darbo aplinką. Kai kurios įmonės renkasi švęsti Boso dieną, kai komandos sveikina savo vadovus, kitos renkasi šią dieną pripažinti komandas – vadovai padėkoja pavaldiniams. O kaip šią dieną, jeigu jos minėjimas organizuojamas, pasveikinti vieni kitus neperžengiant ribų, kai neišvengiamas šios dienos atributas yra dovanos? Kaip jas įteikti etiškai, nesukeliant interesų konflikto? Pokalbis su advokatų kontoros ,, Cobalt ” Darbo teisės praktikos grupės vadove Jovita Valatkaite.
Ved. Artūras Matusas
Apie daug klausimų keliantį paveldėjimą iš giminaičių: remiantis įstatymais, turtas gali būti paveldimas iš pirmos ar antros eilės giminaičių, net ir visiškai svetimo žmogaus, tačiau skiriasi jo apmokestinimo tvarka. Tačiau įpėdiniui pagal įstatymus atitenka ne tik paveldimas turtas, bet ir pareiga įvykdyti neįvykdytus palikėjo įsipareigojimus, gali atsirasti ir prievolė mokėti paveldimo turto mokestį, kuris apskaičiuojamas nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės. Kokius mokesčius teks susimokėti paveldėjus butą iš močiutės ar brolio, ar gavus palikimą iš artimo žmogaus galima sutaupyti? Pataria advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ advokatas Andrius Lukašonokas.
Ved. Artūras Matusas.
Šaukimas į teismą – nekasdieniška, daug atsakomybės reikalaujanti ir nemažai streso kelianti situacija. Ne kiekvienas žino ir įsivaizduoja kokios bus jo pareigos nagrinėjant bylą, pasitaiko atvejų, kai žmogus pats dėl objektyvių priežasčių tiesiog negali dalyvauti teismo procese, pvz., dėl ligos ar dėl darbo pobūdžio. Kaip toks asmuo gali būti atstovaujamas teisme, ar jis gali realizuoti savo teises pats asmeniškai procese nedalyvaudamas? Pokalbis su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaite-Balyniene.
Ved. Artūras Matusas
Šaukimas į teismą – nekasdieniška, daug atsakomybės reikalaujanti ir nemažai streso kelianti situacija. Ne kiekvienas žino ir įsivaizduoja kokios bus jo pareigos nagrinėjant bylą, pasitaiko atvejų, kai žmogus pats dėl objektyvių priežasčių tiesiog negali dalyvauti teismo procese, pvz., dėl ligos ar dėl darbo pobūdžio. Kaip toks asmuo gali būti atstovaujamas teisme, ar jis gali realizuoti savo teises pats asmeniškai procese nedalyvaudamas? Pokalbis su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja dr. Goda Ambrasaite-Balyniene.
Ginčai tarp atskirai gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku tvarkos yra dažna ir sudėtinga problema. Net teismo sprendimu patvirtinta bendravimo su vaiku tvarka ne visada lengvai įgyvendinama. Gali susidaryti tokia situacija, kai vaikas tiesiog nenori bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu arba atvirkščiai – bendrauti su vaiku nenori tėvas ar motina. Ką daryt, kai bendravimo tvarka nustatyta, bet vaikas bendrauti nenori? Komentuoja Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė, advokato padėjėja Žemyna Lekečinskaitė.
Apie daug klausimų keliantį paveldėjimą iš giminaičių: remiantis įstatymais, turtas gali būti paveldimas iš pirmos ar antros eilės giminaičių, net ir visiškai svetimo žmogaus, bet skiriasi jo apmokestinimo tvarka. Tačiau įpėdiniui pagal įstatymus atitenka ne tik paveldimas turtas, bet ir pareiga įvykdyti neįvykdytus palikėjo įsipareigojimus, taip pat gali atsirasti ir prievolė mokėti paveldimo turto mokestį, kuris apskaičiuojamas nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės. Kokius mokesčius teks susimokėti paveldėjus butą iš močiutės ar brolio, ar gavus palikimą iš artimo žmogaus galima sutaupyti? Pataria advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ advokatas Andrius Lukašonokas.
Ved. Artūras Matusas
Kasmet atiekamos apklausos ir tyrimai liudija, kad daugiau nei pusė naujų automobilių Lietuvoje yra įsigyjama lizingu. Tai suteikia galimybę nedarant labai didelės pradinės inevesticijos gana greitai turėti naują, ir techniškai tvarkingą auto. Vis dėlto, prieš pasirenkant auto lizingą, svarbu suprasti pagrindinius aspektus ir galimus iššūkius. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad lizingo procesas būtų sklandus ir naudingas, kas žinotina pasirašant lizingo sutartis ir ko kartais neįvertina verslas ar privatūs asmenys? Pataria įmonės „Finpro“ valdybos narys Kęstutis Grinaveckas.
Darbdavio ir darbuotojo darbo ginčai teisme -– gan dažna ir nelengva abiem pusėms situacija, kai tenka įrodinėti savo teisumą. - Kokiais įrodymais turi pasirūpinti darbdavys, o kokiais darbuotojas? Komentuoja Kauno apylinkės teismo teisėjas dr. Vaidotas Granickas.
Darbdavio ir darbuotojo darbo ginčai teisme – gan dažna ir nelengva abiem pusėms situacija, kai tenka įrodinėti savo teisumą. Kokiais įrodymais turi pasirūpinti darbdavys, o kokiais darbuotojas? Pokalbis su Kauno apylinkės teismo teisėju dr.Vaidotu Granicku.
Daugiau nei pusė naujų automobilių Lietuvoje yra įsigyjama lizingu. Tai suteikia galimybę gana greitai turėti naują auto. Vis dėlto, prieš pasirenkant auto lizingą, svarbu suprasti pagrindinius aspektus ir galimus iššūkius. Į ką atkreipti dėmesį, kad lizingo procesas būtų sklandus ir naudingas, kas žinotina pasirašant lizingo sutartis, ko kartais neįvertina verslas ar privatūs asmenys? Pataria įmonės „Finpro“ valdybos narys Kęstutis Grinaveckas.
„Jauninantis kremas, gydantis gelis, dantenų kraujavimą stabdanti dantų pasta“, – tai tik keli teiginiai, kuriais siekiama patraukti pirkėjų dėmesį. Tačiau ar visada reklamuojami produktai pateisina vartotojų lūkesčius, ką žadėdami kosmetikos gamintojai peržengia teisines ribas? Komentuoja advokatų kontoros ,,COBALT” vyresnysis teisininkas Juras Žymančius.
Ved. Artūras Matusas
Prasidėjęs rugsėjis stipriai sujudino būsto nuomos rinką. Pagrindinė priežastis – studentai, atvykstantys studijuoti į didžiuosius miestus. Rugpjūtį ir rugsėjį būsto nuomos sutarčių pasirašymas labai išauga lyginant su kitais mėnesiais. Pirmoji nuomos sutartis ar būsto keitimas gali atrodyti paprastas formalumas, tačiau būtent čia, anot teisininkų, dažniausiai ir slypi brangiai kainuojančios klaidos. Neužfiksuota būsto būklė, žodiniai susitarimai ar neapgalvotos sutarties sąlygos neretai tampa ilgų ginčų teismuose priežastimi. Kaip išvengti brangiai kainuojančių klaidų? Pataria advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ vyresnioji teisininkė Karolinos Briliūtė.
Gan dažnai teismus pasiekia bylos, kai agresyvūs šunys sukėlė pavojų aplinkiniams ar net sužalojo žmones. Lietuva – viena iš nedaugelio šalių Europoje, kur egzistuoja oficialus kovinių ir pavojingų šunų sąrašas, o jų laikytojams taikomi specifiniai reikalavimai. Ką reiškia būti tokio šuns savininku Lietuvoje, kaip gauti leidimą, kokios priežiūros taisyklės taikomos ir kodėl visa tai svarbu ne tik kaimynams, bet ir patiems šunims? Komentuoja Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos valdybos narė, advokato padėjėja, mediatorė Eglė Šiugždinytė.
Beveik kasmet teismus pasiekia bylos, kai agresyvūs šunys sukėlė pavojų aplinkiniams ar net sužalojo žmones. Lietuva – viena iš nedaugelio šalių Europoje, kur egzistuoja oficialus kovinių ir pavojingų šunų sąrašas, o jų laikytojams taikomi specifiniai reikalavimai. Ką reiškia būti tokio šuns savininku Lietuvoje, kaip gauti leidimą, kokios priežiūros taisyklės taikomos ir kodėl visa tai svarbu? Komentuoja Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos valdybos narė, advokato padėjėja, mediatorė Eglė Šiugždinytė.
Prasidėjęs rugsėjis stipriai sujudino būsto nuomos rinką. Pagrindinė priežastis – studentai, atvykstantys studijuoti į didžiuosius miestus. Pirmoji nuomos sutartis ar būsto keitimas gali atrodyti paprastas formalumas, tačiau būtent čia, anot teisininkų, dažniausiai ir slypi brangiai kainuojančios klaidos. Neužfiksuota būsto būklė, žodiniai susitarimai ar neapgalvotos sutarties sąlygos neretai tampa ilgų ginčų teismuose priežastimi. Kaip išvengti brangiai kainuojančių klaidų? Pataria advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ vyresnioji teisininkė Karolina Briliūtė.
Nekilnojamojo turto sandoriai – vieni rizikingiausių sprendimų. Daugelis žmonių, net ir verslo atstovų, šį turtą perka ar parduoda be teisininko pagalbos, taip prisiimdami nenumatytų rizikų. O jų nemažai: paslėpti statybos defektai, įregistruotos hipotekos, paveldėjimo ginčai, nesuderinti servitutai ... Apie teisinę riziką, apie tai ko kartais nežino pirkėjas ir pardavėjas, pokalbyje su advokatų profesinės bendrijos „LAWCORPUS VENSLAUSKAS“ teisininku Mindaugu Šveiteriu.
Ved. Artūras Matusas
Rugsėjį daugeliui tėvų rūpės ne tik jų atžalų pasiekimai mokykloje, bet ir tai, ką vaikai veiks po pamokų. Teisininkai pataria, kad renkantis vaikui tinkamiausias neformalaus ugdymo veiklas, nereikėtų pamiršti ir tam tikrų teisinių aspektų. Tarkime: prieš pradedant lankyti vieną ar kitą būrelį, pasirašoma sutartis. Kiek svarbus šis dokumentas, į ką derėtų atkreipti dėmesį, jį pasirašant su neformaliojo ugdymo įstaiga? Pataria Advokatų tarybos Darbo teisės komiteto narė, advokatė Rūta Žukaitė Passos.
Europos Komisija pateikė siūlymus keisti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR). Teigiama, kad taip ketinama mažinti administracinę naštą. Tačiau verslo astovai ir teisininkai sako , kad pakeitimai tiks kosmetiniai, o problemų dėl to nesumažės.
Tad kokie sunkumai kyla verslui, įgyvendinant duomenų apsaugos reikalavimus, ar yra galimybė realiai apginti savo teises? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos WIDEN partnerė, advokatė Asta Macijauskienė.
Viešojoje erdvėje nuolat kyla diskusijų dėl teismų sprendimų – ypač po nuosprendžių baudžiamosiose bylose. Dažnai svarstoma kodėl vienas asmuo už tam tikrą veiką gauna, tarkime, 12 metų, o kitas – vos 6, nors nusikaltimo pobūdis atrodo identiškas?
Kodėl nusikaltimas tas pats, o bausmė – skirtinga? Atsako advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ advokatas Egidijus Kieras.
Ved. Artūras Matusas
Jau 20 metų Lietuvoje veikia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Valstybės garantuojama teisinė pagalba – tai sistema, užtikrinanti, kad kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo savo socialinės ar finansinės padėties, turėtų galimybę apginti savo teises. Suskaičiuota, kad kiekvienais metais, valstybės garantuojama teisine pagalba pasinaudojama daugiau nei 30 000 atvejų. Kokie svarbiausi šios sistemos pokyčiai per du dešimtmečius įvyko, kas žinotina norintiems pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba? Pokalbyje dalyvauja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vadovė Živilė Poželienė ir šios tarnybos direktorės pavaduotoja Asta Slidziauskienė.
Kasmet Lietuvos teismuose nagrinėjamos dešimtys bylų dėl savavališkų statybų. Daugybė žmonių apskritai neteisingai suvokia „savavališkos statybos“ terminą ir galvoja, kad tai yra nebent naujo namo statymas plyname lauke be dokumentų ir leidimų. Deja, teisiškai viskas yra kitaip, o neišmanymas nuo atsakomybės neatleidžia, tad su neteisėta statyba susiję klausimai aktualūs kone kiekvienam savo būstą statančiam žmogui. Kas yra nelegalios, savavališkos statybos? Kodėl ir kaip į teismus patenka nesutarimai dėl nelegalių statybų ir ar įmanoma jas legalizuoti? Pataria advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ advokatas Jonas Platelis.
Vasarai artėjant, daugelis moksleivių ieško galimybės įsidarbinti ir ruošiasi pirmai darbo patirčiai – nuo kavinių ar muzikos festivalių iki darbo pas ūkininkus. Teisininkai primena darbdaviams ir tėvams, kad nepilnamečių įdarbinimas Lietuvoje leidžiamas tik laikantis griežtų reikalavimų. Apie juos – advokatų kontoros „Justicion“ partneris, advokatas Aleksandras Kovalevskis.
Ved. Artūras Matusas
Šeimos ryšiai – ne tik meilė ir rūpinimasis vienas kitu, bet, deja, kartais ir teisiniai ginčai dėl vaikų ar tėvų išlaikymo ir bendravimo su jais. Teisės aktai sako, kad abu tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą auklėti savo vaikus bei išlaikyti juos, kol taps pilnamečiais. O kaip su suaugusiais vaikais – ar jie turi pareigą išlaikyti savo tėvus? Apie vaikų ir tėvų išlaikymą bei bendravimą su jais – pokalbyje su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Raimonda Donielaite-Paškeviče.
Mažoji bendrija ar uždaroji akcinė bendrovė: kuo skiriasi šios verslo formos ir kuri tinkamesnė? Esminiai skirtumai, privalumai ir dažniausios klaidos renkantis. Verslo pradžios teisiniai pagrindai – ką turėtų žinoti būsimas verslininkas? Komentuoja advokatų kontoros AKUMEN bendraįkūrėjas, teisininkas Laurynas Vonžodas.
Nors ES Lyčių lygybės indekse Lietuva užima pakankamai aukštą 15 vietą, tačiau 63% moterų ir 56% vyrų Lietuvoje teigia patiriantys diskriminaciją darbe. Kodėl darbuotojų patirtis neatitinka statistinių rodiklių? Kuo tai gali grėsti verslui? Kaip įmonės rizikuoja susidurti su teisinėmis pasekmėmis? Ar diskriminacija darbe – išskirtinis Lietuvos paradoksas? Advokatų kontoros „Glimstedt” darbo teisės ekspertė Brigida Bacienė dalijasi esminiais patarimais darbdaviams ir darbuotojams.
Ved. Artūras Matusas.
Nuomojate arba norite išnuomoti privačią žemės ūkio paskirties žemę? Tad, ko gero, susiduriate su tokiais ir panašiais klausimais: radau nuomininką ir jau sutariau dėl nuomos sąlygų, tačiau nežinau ar žemės nuomos sutartis turėtų būti rašytinė? Ar ją reikia registruoti notariškai? Kokiam terminui gali būti nuomojama žemė? Ar nuomininkas galės šią žemę išnuomoti kitiems asmenims be mano nuomotojo sutikimo? Kaip ir kada sutartį galėsiu nutraukti? Kokia ta privačios žemės nuomos tvarka, kaip ji reglamentuota teisiškai? Apžvelgia advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ advokatas Andrius Lukašonokas.
Ved. Artūras Matusas
Kasmetinės atostogos – viena svarbiausių darbuotojo garantijų, tačiau jų suteikimas ir apskaita vis dar kelia iššūkių ne vienam darbdaviui. Valstybinė darbo inspekcija pastebi, kad dalis darbdavių nepakankamai dėmesio skiria atostogų planavimui, grafiko sudarymui, atostoginių mokėjimo tvarkai, o tai gali lemti ne tik darbuotojų nepasitenkinimą, bet ir teisines bei finansines pasekmes. Kokius pagrindinius teisinius aspektus turėtų įvertinti darbdaviai, norėdami išvengti klaidų ir užtikrinti sklandų atostogų valdymą? Žinotinus dalykus darbdaviams ir darbuotojams komentuoja Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius.
Kai dėl sveikatos būklės žmogus nebegali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų, teisinė sistema numato galimybę nustatyti asmeniui rūpybą. Rūpybos tikslas – užtikrinti, kad pažeidžiamas asmuo neliktų vienas. Ji nustatoma teismo sprendimu, atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę. O kokiais konkrečiais atvejais teismas priima sprendimą dėl rūpybos? Kuo rūpyba skiriasi nuo globos? Kokie kriterijai taikomi skiriant rūpintoją? Apie tai pokalbis su Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Kroliene.
Skaičiuojama, kad vien pernai Baltijos šalyse buvo sutarta dėl 220 įmonių susijungimo ir perleidimo sandorių. Specialistų pastebėjimu, sėkmingai paruošti įmonę pardavimui gali užtrukti nuo kelių mėnesių iki kelių metų. Kiek ilgai visas šis procesas tęsis priklauso nuo to, kaip patys įmonės savininkai tam yra pasiruošę. Ką svarbiausia žinoti ruošiantis parduoti įmonę ? Pataria teisininkė, advokatų profesinės bendrijos „CEE Attorneys” partnerė Oksana Kostogriz.
Ved. Artūras Matusas
Vis daugiau organizacijų žengia į dirbtinio intelekto amžių – personalizuoti mokymai, automatiniai testai, klientų aptarnavimo analizė ar net emocijų atpažinimas darbo metu, jau nebe ateities vizijos, o realiai taikomi personalo valdymo sprendimai.Tačiau kartu su galimybėmis kyla ir daug klausimų– ar visi technologijų panaudojimo būdai atitinka teisės normas? Kada DI gali būti naudingas, o kada – peržengia ribas ir gali tapti grėsme darbuotojo privatumui ar teisei į sąžiningą vertinimą? Kodėl vis dar reikia žmogaus sprendimo, jei DI siūlo „objektyvius“ rezultatus? Kiek , kur ir ar teisėtai darbo santykiuose naudojame dirbtinį intelektą? Komentuoja advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris, Technologijų industrijos grupės vadovas, advokatas Mindaugas Civilka.
Skaitmeniniame amžiuje vis daugiau asmens duomenų yra apdorojami automatizuotai, todėl didėja skaidrumo, saugumo ir atskaitomybės reikalavimai. Duomenų apsaugos reglamentavimas tampa vis griežtesnis, o verslai privalo užtikrinti tinkamas priemones, kad išvengtų teisinių pasekmių. Tad kaip kaip apsaugoti duomenis ir išvengti baudų?
Pokalbis su teisinių paslaugų įmonės „Fondia Lietuva“ teisininku, sertifikuotu duomenų apsaugos ekspertu Benjamin Kolyško.
Skiriantis susituokusiai porai, turtas paprastai dalijamas pusiau, o štai nesusituokę skyrybų atveju gali likti be nieko. Registruoti įsigytą turtą tik vieno iš partnerių vardu pavojinga, nes vėliau antrajai pusei tenka teisme įrodinėti ne tik kiek finansiškai prisidėjo prie įsigyto turto, jo įrengimo ir apstatymo, bet net ir tai, kad jame kartu apskritai gyveno. Kokius įrodymus reikia turėti pvz. prisidėjus prie svetimo būsto pagerinimo, ar gali reikalauti išlaidų atlyginimo ir kaip apsidrausti nuo tokių situacijų? Pataria advokatų kontoros „Virketis ir partneriai“ vyresnioji teisininkė Karolina Jonaitienė.
Ved. Artūras Matusas
Gyvenime pasitaiko įvairiausių situacijų, neatmestinas ir dalyvavimas civilnėje byloje. Tad kiekvienam iš mūsų svarbu suprasti ir žinoti kaip veikia civilinis procesas, kokias teises turime gindamiesi teisme, nes tai apima įvairias gyvenimo sritis – nuo darbo, žalos atlyginimo, vartotojų teisių, sutartinių santykių iki paveldėjimo, šeimos ir kitų ginčų. Civilinio proceso šalis, jų atstovavimo ypatumus, procesinius dokumentus ir jiems keliamus reikalavimus, proceso eigą bei kitus svarbiausius dalykus, kuriuos reikia žinoti proceso šalims, aptariame su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku Artūru Driuku.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atliko kokybinį tyrimą apie translyčių žmonių patirtis Lietuvos darbo rinkoje. Kas paaiškėjo, su kokiais teisiniais iššūkiais mūsų šalyje susiduria translyčiai asmenys? Pokalbis su Lygių galimybių kontroliere Birute Sabatauskaite.
Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas porai skiriantis yra viena sudėtingesnių, kartais ilgais konfliktais virstančių, teisinių situacijų. O jeigu vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo klausimus tenka spręsti tarp nesusituokusių asmenų, reikalas tampa dar komplikuotesnis. Teisininkai pastebi, kad nustatytas teisinis reguliavimas kartu negyvenančių tėvų ginče dėl vaiko labai dažnai paskatina didelę tarpusavio konkurenciją ir savotiškas varžybas. Dėl ko dažniausiai ginčijamasi? Ar įmanoma pasiekti visas puses tenkinantį rezultatą? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ advokatas Andrius Lukašonokas.
Ved. Artūras Matusas
Statistika liudija, kad įmonių bankrotų pripažinimo tyčiniais atvejų skaičius kasmet nuosekliai auga. Verslas bankrutuoja ne tik dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių ar nesėkmingo modelio, bet ir dėl sąmoningai blogo valdymo ar net siekio išvengti kreditorinių įsipareigojimų vykdymo. Tai skolininkui ir jo valdymo organams, anot teisinininkų, gali lemti ne tik civilinę ar baudžiamąją atsakomybę, bet ir tapti pagrindu bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu. Kokiais atvejais įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu? Kaip jį atapažinti ir kas už tai atsako? Pokalbis su advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ vadovaujančiu partneriu, advokatu Egidijumi Langiu.
Mažėjant palūkanų normoms, gyventojai vis aktyviau skolinasi – ne tik būstui, bet ir vartojimo reikmėms. Kartu su augančiu skolinimosi mastu keičiasi ir rinka: griežtinamos skolų išieškojimo taisyklės, didėja vartotojų apsauga, finansų institucijos vis daugiau dėmesio skiria duomenų analizei ir švietimui. Šie pokyčiai suteikia gyventojams daugiau informacijos, jie geriau išmano savo teises ir aktyviai jomis naudojasi. Tačiau kartu išryškėja ir tendencija piktnaudžiauti. Kaip teisiniai pokyčiai keičia skolinimosi rinką ir vartotojų elgseną? Komentuoja skolinimosi internetu bendrovės „Vivus Finance“ vyr. teisininkė Aurelija Meiliūnaitė.
Gan dažnas atvejis, kai žmogus turi žemės sklypą arba ruošiasi jį pirkti kokioje nors vaizdingoje vietoje, tačiau ten negali statyti namo ar sodybos, nes tai riboja žemės paskirtis. Vienintelė išeitis - žemės sklypo paskirties keitimas. Lietuvoje žemės sklypų paskirtis reglamentuoja įstatymai, todėl norint pakeisti žemės sklypo paskirtį, reikia žinoti tam tikrus teisinius nuostatus. Kaip pakeisti žemės sklypo paskirtį , ką reikia žinoti norint pakeisti žemės sklypo paskirtį, kaip tai reglamentuota teisiškai? Pataria advokatų profesinės bendrijos „LAWCORPUS VENSLAUSKAS“ teisininkas Mindaugas Šveiteris.
Ved. Artūras Matusas
Teismo proceso dalyvių saugumas yra itin svarbus užtikrinant sklandų teismų darbą. Sudėtinguose teisiniuose ginčuose dažnai susiduria skirtingos nuomonės ir emocijos, todėl teismo proceso dalyviams gali kilti įvairių grėsmių: užgauliojimų, grasinimų ar net bandymų kerštauti dėl nepasitenkinimo teismo sprendimu. Kaip teismai užtikrina proceso dalyvių saugumą fiziškai ir skaitmeninėje erdvėje, kas gali grėsti pažeidėjui? Pokalbis su Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja, teisėja Giedre Norviliene.
Plečiant verslą, dažnai dairomasi ir į užsienio šalis. Tai gali būti tiek eksportas, tiek padalinio ar bendros įmonės steigimas užsienyje. Vienoje ar keliose valstybėse. Tačiau užsienio šalys turi specifinius savo reglamentavimo ypatumus. Ką reikia žinoti prieš išvykstant į užsienio rinkas? Pataria teisinių paslaugų įmonės „Fondia Lietuva“ vadovė, vyresnioji teisininkė Jurgita Vaičiulionienė.
Kiekvienam iš mūsų artimo žmogaus netektis yra vienas labiausiai sukrečiančių įvykių, kai mažiausiai galvojama apie galimą palikimą. Vis tik nuslūgus emocijoms, tenka imtis palikimo priėmimo procedūrų, kurios aiškiai aprašytos Civiliniame Kodekse. Kokie momentai svarbiausi ir kuriuos vertėtų tikrai žinoti paveldėtojams? Komentuoja teisės mokslų dr. Julius Paškevičius.
Ved. Artūras Matusas
Gan retai Lietuvos teismuose pasitaikančios, tačiau ypatingo visuomenės dėmesio sulaukiančios bylos, yra dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Reakcijų būna pačių įvairiausių – nuo raginimų didinti bausmes, iki pasvarstymų, kad gyvūnams skiriame daugiau dėmesio nei žmonėms. Apie atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais, apie sankcijas ir jų skyrimo ypatumus, pokalbyje su Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotoju, teisėju Donatu Dauginiu.
Bylinėjimosi išlaidos: nors jos yra neatsiejama ikiteisminių ir teisminių procesų dalis, atlygis už jas, anot teisininkų, priklauso nuo daugybės veiksnių. Ar žinojote, kad nors kompensavimą įprastai turi bylą laimėjusi šalis, tam tikromis aplinkybėmis šios šalies išlaidos gali būti nekompensuojamos arba kompensuojamos tik iš dalies? Kas sudaro bylinėjimosi išlaidas, nuo ko priklauso kiek už jas sumokėsite ir ar visada moka pralaimėjęs? Komentuoja advokatė, Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė Marija Židonienė.
Parama ir labdara - žinomos, svarbios ir ne vienam labai aktualios sąvokos. O kaip teisiškai reguliojamas paramos teikimas ir gavimas, kas gali teikti ir gauti paramą? Kokie skirtumai tarp paramos ir labdaros? Atsako advokatų kontoros „ AKUMEN “ bendraįkūrėjas, teisininkas Laurynas Vonžodas.
Ved. Artūras Matusas
Lietuvoje teisingumą vykdo nepriklausomi teismai. Jų nepriklausomumą užtikrina ne tik Konstitucija, bet ir teismų savivalda. Tačiau tikrai ne kiekvienas galėtume paaiškinti, kokia tai sistema. Apie tai, kaip veikia teismų savivalda, kokias institucijas jos ji vienija, pasakoja Teisėjų tarybos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė dr. Danguolė Bublienė.
Metų pradžioje paskelbtas į privalomąją karo tarnybą šaukiamųjų sąrašas. Nors informacijos apie tarnybą skelbiama nemažai, daugelis vis dar susiduria su neaiškumais dėl teisinio šaukimo proceso bei susijusių teisių ir pareigų. Pasigirsta ir svarstymų, ar yra sąlygų, kurioms esant, asmenys gali būti atleidžiami nuo privalomosios karo tarnybos arba privalomoji karo tarnyba jiems būtų atidedama. Teisinius karo tarnybos niuansus nagrinėjame su advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ vyresniąja teisininke Sandra Mickiene.
Gyvenime susiklosto sudėtingų situacijų, kai vienas iš sutuoktinių, tėvų ar kitų artimų giminaičių yra pripažįstamas neveiksniu dėl ligos. Iš karto kyla nemažai klausimų, susijusių su neveiksnaus asmens globa, jo teisių užtikrinimu, su jam priklausančio turto administravimu. Advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ advokatas Andrius Lukašonokas pataria kaip elgtis susidūrus su tokiomis aplinkybėmis.
Ved. Artūras Matusas
Dirbtinis intelektas (DI) sukelia vis daugiau netikėtų iššūkių pačiose įvairiausiose mūsų gyvenimo srityse. Jo naudojimas tapo aktualus viešosioms ir privačioms organizacijoms, įskaitant DI kūrėjus, naudotojus, importuotojus, pardavėjus ir gamintojus, nepriklausomai nuo to, ar jie veikia ES viduje, ar už jos ribų. Naujų situacijų sprendimui buvo sukurta pirmoji dirbtinio intelekto teisinė sistema – dirbtinio intelekto aktas. Kokia tai sistema, kur, kam ir kaip jis jau ir dar bus taikomas? Pokalbyje dalyvauja teisinių paslaugų įmonės „Fondia Lietuva“ vyresnioji teisininkė, sertifikuota dirbtinio intelekto valdymo profesionalė Katerina Jarmolovičienė.
Nuo šių metų vasario 1 d. viešųjų pirkimų įstatyme įtrauktas naujas privalomas tiekėjų pašalinimo iš viešųjų pirkimų pagrindas, taip pat naujai ir Baudžiamajame kodekse įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė juridiniams asmenims. Apie naują baudžiamosios teisės ryšį su viešųjų pirkimų procedūra svarstome su advokatų kontoros „Noor“ patarėja, advokate Karolina Keršyte.
„Aš buvau tik statytinis...", „Čia tik formaliai mane paskyrė, tikrasis vadovas buvo kitas...", „Draugas paprašė formaliai pabūti...", „Pinigais disponavau ne aš, buvo kitas vadovas“. – Tokie ir panašūs pasiteisinimai, girdimi nagrinėjant vadovo atsakomybės klausimus, dažnai glumina teisininkus. Anot specialistų, sunku suvokti ar tai nekalto naivumo ar aklo pasitikėjimo pasekmės, tačiau neatmetama, kad kartais tokie atvejai gali būti ir sąmoningo veikimo rezultatas. Faktinis ir formalus vadovas - kuris atsakys už padarytą žalą? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ vadovaujantis partneris, advokatas Egidijus Langys.
Ved. Artūras Matusas
Turbūt visi įvairiuose kontekstuose esame girdėję terminą „senatis“ arba „ieškinio senatis“. Tačiau, matyt, tikrai ne kiekvienas galėtume paaiškinti, ką jis reiškia ir kaip senatis ar ieškinio senatis įgyvendinama. Apie tai, kas yra senatis ir kokios galimos pasekmės nesilaikant nustatytų senaties terminų, pasakoja Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėja Lina Antanaitienė.
Žiemos palydovas – sergamumas gripu ir peršalimo ligomis – toliau mūsų neapleidžia. Ir nors Lietuvoje darbuotojai turi teisę į apmokamas nedarbingumo atostogas, kurios yra numatytos ir detaliai sureguliuotos teisės aktuose, kai kurie darbuotojai, net ir susirgę, pasirenka eiti į darbą. Toks elgesys,anot specialistų, kelia reikšmingų teisinių, sveikatos bei darbo saugos klausimų. Apie darbą sergant, pokalbyje su advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisininke Karolina Briliūte.
Džiaugsmą įsigijus naują būstą ar kitą nekilnojamąjį turtą gali gerokai aptemdyti iki galo nesutvarkyti nuosavybės perleidimo dokumentai arba išaiškėjęs sunkiai pataisomas statybinis brokas. Specialistai sako, kad išankstinis neapsižiūrėjimas ir skuba, įsigyjant labai patinkantį objektą, gali kainuoti labai brangiai. Kaip neapsigauti, kokius namų darbus pasidaryti ir kaip elgtis, jeigu klaida jau padaryta? Perkantiems, statantiems ar remontuojantiems būstą pataria bendrovės „Statybų pretenzija “ įkūrėjas Ramūnas Mackevičius.
Ved. Artūras Matusas
Kino filmuose dažnai esame girdėjė sulaikomam asmeniui teisėsaugos pareigūno ištariamą frazę: „Turite teisę tylėti. Viskas, ką pasakysite, bus panaudota prieš jus teisme“. – Tokiu būdu jau sulaikymo momentu yra patariama neduoti jokių paaiškinimų ar parodymų (taip pat ir parodymų prieš save). Ar tokią frazę turėtume išgirsti ir Lietuvoje, kaip elgtis ir kiek bendrauti su praeigūnais? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Constat“ advokatas Aleksandras Vancevičius.
Mykolo Romerio universitetas išleido monografiją „Lietuvos teisininkas Mykolas Romeris“. Monografijos autorė, šio universiteto Viešosios teisės instituto profesorė dr. Ieva Deviatnikovaitė, atskleidžia teisininko profesinį kelią nuo advokato padėjėjo iki Tarptautinio Teismo teisėjo Hagoje ir Universiteto rektoriaus pareigų. Kadangi Mykolas Romeris buvo aukščiausių teisės ir mokslo institucijų pareigūnu, jam buvo lemta tapti ir įvairiausių istorinių įvykių liudininku. Savo patirtį ir išgyvenimus teisininkas aprašė dienoraščiuose, kurių yra beveik 15 tūkstančių puslapių. Šie dienoraščiai leidžia sužinoti dalykus, kurių niekada nebūtų galima įskaityti jokiuose oficialiuose protokoluose ar dokumentuose: apie tai, kaip realiai veikė Valstybės Taryba, su kokiomis problemomis susidūrė to meto teisėjai, advokatai, prokurorai, valstybės tarnautojai, kaip sprendimus priimdavo Tarptautinis Teismas, Lietuvos valstybės vadovas, ministrai, kaip buvo kuriami Lietuvos teismai, formuojamas Lietuvos mokslas. Apie naująją monografiją , apie vieną iškiliausių teisninkų Mykolą Romerį pokalbis su Mykolo Romerio universiteto Viešosios teisės instituto profesore dr. Ieva Deviatnikovaite.
Ved. Artūras Matusas
Nuo 2025 m. sausio 1 d. jau galima turėti investicinę sąskaitą. Per šią sąskaitą gautoms pajamoms galios pajamų apmokestinimo režimas, atidedant pajamų mokesčio mokėjimą už gautas investavimo pajamas, jei jos bus reinvestuojamos. Deklaruoti kaip investicinę sąskaitą galima jau turimą, ar atsidarytą naują sąskaitą tiek finansų įstaigose, tiek per mokėjimo paslaugų tiekėjus Lietuvoje ar užsienyje. Ką turėtume žinoti apie šį naują instrumentą, ką šie pakeitimai reiškia esamiems ir būsimiems investuotojams? Pokalbyje dalyvauja advokatų kontoros COBALT asocijuota partnerė Rasa Mikutienė.
Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai įvestas įpareigojimas savo internetinėje svetainėje privalomai skelbti visus sprendimus, priimtus atlikus tyrimą arba patikrinimą, ir išnagrinėjus skundą dėl duomenų apsaugos pažeidimo. Inspekcijai nustačius Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nesilaikymo atvejus, nuo šiol viešai turi būti paskelbiamas ir pažeidimą padariusios įmonės pavadinimas (institucijoms atlikus tyrimą ir nenustačius pažeidimų, sprendimai bei susijusių įmonių pavadinimai neskelbiami). Kokį poveikį padarys ši duomenų apsaugos pažeidėjų „gėdos lenta“ ? Tai aptariame su advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneriu, Technologijų industrijos grupės vadovu, advokatu Mindaugu Civilka.
Įsigaliojo nauja Tarpvalstybinė PVM smulkiojo verslo schema. Tad Lietuvos tautodailinkai, pvz. mugėje Vokietijoje, jau galės prekiauti nemokėdami vietinio vokiško pridėtinės vertės mokesčio. Kokias galimybes naujoji lengvata atveria, kokius namų darbus teks atlikti smulkiajam verslui, kuris ketina teikti paslaugas ar tiekti prekes už Lietuvos ribų? Komentuoja mokesčių žinių platformos „Mokesčių sufleris“ ekspertas, auditorius Gintaras Juškauskas.
Ved. Artūras Matusas
Sausio viduryje Kauno apylinkės teisme įvykęs incidentas, kai teisiamasis smurtavo prieš teisėją, dar kartą iškėlė svarbų klausimą: ar teisėjai, teismo darbuotojai, nukentėję asmenys ir kiti proceso dalyviai gali jaustis saugūs tiek ieškodami teisingumo, tiek vykdydami tiesiogines savo pareigas? Šis išpuolis prieš teisėją atskleidė rimtas saugumo spragas teisinėje sistemoje, keliančias pavojų ne tik teisėjams, bet ir prokurorams, advokatams, teismų darbuotojams bei lankytojams. Ką daryti, kad panašių situacijų būtų išvengta? Kokios priemonės būtinos norint užtikrinti teisėjų, teisingumo įstaigų darbuotojų ir lankytojų saugumą? Kokių priemonių imtasi iki šiol? Apie tai kalbamės su Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininke, Teisėjų tarybos sekretore Viktorija Šelmiene.
Gali būti ir taip – darbuotojas yra pareigingas, įgyvendina darbines užduotis, neturi darbo drausmės pažeidimų, bet komandą jo elgesys veikia neigiamai. Tokius žmones kolegos ir darbdaviai linkę vadinti „toksiškais darbuotojais. Turint galvoje, kad tarp darbdavio pareigų yra ir pareiga efektyviai spręsti darbuotojų konfliktus bei užtikrinti darbo aplinkos harmoniją, ką daryti, kai suprantame, jog nėra kito kelio, tik atsiveikinti su tokiu darbuotoju? Kaip ,nepažeidžiant įstatymų,atsisveikinti su „toksiškais darbuotojais“? Komentuoja advokatų kontoros „TGS Baltic“ vyresnioji teisininkė, advokatė Indrė Mažeikaitė.
Lietuvoje pavėžėjai įprastai dirba pagal individualią veiklą, o ne pagal darbo sutartį. Pastebima, kad tai darbuotojams kelia daugiau grėsmių nei privalumų. Teisininkai sako, kad skaitmeninės darbo platformos (programėlės, kurios sujungia paslaugų teikėjus su klientais) sukuria prieštaringas darbo santykių formas ir trikdo tradicinį darbo organizavimą. Taip pat šis verslo modelis apriboja darbuotojų teisę naudotis darbo apsauga. Tad kodėl šie darbo santykiai grindžiami savarankišku darbu, o ne darbo sutartimi? Pokalbis su Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesore Ligita Gasparėniene.
Ved. Artūras Matusas
Prasidėję metai – laikas, kai įmonės vertina savo kalendorinius metus ir pradeda svarstyti apie dividendus. Įstatymai Lietuvoje gan aiškiai reglamentuoja, kada ir kaip dividendai gali būti skirstomi, užtikrinant, kad būtų išlaikomas įmonės mokumas ir akcininkų teisės. Apie tai , kad dividendai ne tik finansinė grąža, bet ir atsakomybė, pokalbyje su įmonės „Pretax“ steigėja ir vadovaujančia partnere Aiste Gervele.
Muzika viešose vietose mus lydi beveik visur – nuo kavinių iki melodijų iš mobiliųjų įrenginių. O ar susimąstėte, kada toks viešas kūrinių atlikimas peržengia teisėtumo ribas ir kada viešas muzikos transliavimas gali teisės pažeidimu? Kur slypi autorių teisių apsaugos ribos ir kaip neatsidurti jų pažeidėjų sąraše? Į šiuos klausimus atsako advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisininkas Rokas Puodžiūnas.
Nuo birželio Lietuvoje įsigalios naujas Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymas. Šiuo teisės aktu siekiama užtikrinti, kad tam tikrų prekių gamintojai, importuotojai, platintojai bei paslaugų teikėjai atitiktų prieinamumo standartus. Pagrindinis dėmesys – asmenų su negalia poreikiams ir patogumui. Kas keisis, ką iki įstatymo įsigaliojimo turi nuveikti gamybininkai ir paslaugų tiekėjai? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos WIDEN partnerė, advokatė Asta Macijauskienė.
Ved. Artūras Matusas
Teismų praktika, nuasmeninant savo sprendimus, visuomenėje yra sulaukusi įvairių vertinimų ir reakcijų Neseniai daug diskusijų sukėlė nuosprendis, kuriame nuo visuomenės buvo paslėptas ne tik pats nuteistasis, bet ir istorinių asmenybių vardai, institucijų ar knygų pavadinimai bei jų autoriai. Kodėl nuasmeninami teismo sprendimai? Komentuoja Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamųjų bylų teisėja Laura Kaupelė.
Nuo šių metų pradžios visi nauji kreditorių reikalavimai dėl vieno asmens skolų ir nepiniginio pobūdžio prievolių pateikiami vykdyti tam pačiam antstoliui. Teigiama, kad tokia tvarka supaprastina ir atpigina sprendimų vykdymo procedūras tiek skolininkams, tiek kreditoriams. Apie naują taisyklę „Vienas skolininkas – vienas antstolis“ pokalbyje su Antstolių garbės teismo nariu, antstoliu Vitaliu Milevičiumi.
Bendradarbiavimas su nuomonės formuotojais šiandien gan dažai naudojamas rinkodaroje, nes tai padeda pasiekti tikslinę auditoriją bei greičiau išpopuliarinti naują produktą ar paslaugą. Tačiau norint, kad tokia partnerystė būtų sėkminga ir teisiškai apsaugota, svarbu aiškiai apibrėžti abiejų šalių lūkesčius ir įsipareigojimus bendradarbiavimo sutartyje. Kokie pagrindiniai aspektai, į kuriuos patartina atsižvelgti sudarant sutartį su nuomonės formuotojais? Pataria Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė, advokato padėjėja Saulenė Jokūbauskienė.
Ved. Artūras Matusas
Registrų centro duomenimis, 2023 m. Lietuvoje buvo kiek daugiau nei 9 tūkstančiai neveiksnių arba ribotai veiksnių asmenų. Ką reiškia asmens pripažinimas neveiksniu arba ribotai veiksniu? Kaip vyksta prašymų dėl fizinių asmenų pripažinimo ribotai veiksniais ar neveiksniais nagrinėjimas teismuose ir ar įmanoma atgauti veiksnumą? Komentuoja Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jan Maciejevski.
Prasidėjus naujiems kalendoriniams metams galime prarasti sukauptas atostogas. Tai reiškia ne tik prarastas potencialas atostogas, bet ir prarastą materialią naudą už jų neišnaudojimą. Ar tai įvyks, priklauso ne tik nuo to, kada darbuotojas įgijo teisę į atostogas, bet ir nuo to, ar buvo svarbių aplinkybių, dėl kurių darbuotojas negalėjo laiku jomis pasinaudoti. Ką daryti vadinamiesiems atostogų kaupikams bei jų darbdaviams, pasakoja teisės firmos „Sorainen“ ekspertė, advokatė Agnietė Venckienė.
Skyrybų statistika liudija, kad šeimos (arba vienas iš sutuoktinių) sprendimą skirtis priima Naujųjų metų išvakarėse. Psichologai irgi pastebi, kad vienas dažnesnių Naujųjų metų tikslų yra būtent sprendimas nutraukti santykius. Tačiau teisininkai perspėja, kad turėtumėte labai gerai apsvarstyti, kokius klausimus gali tekti spręsti ir įsivertinti kas jūsų laukia . – Galbūt skyrybos nėra geriausia ar vienintelė išeitis? Pokalbis su advokatų profesinės bendrijos „Constat“ advokato padėjėja Egle Šulciene.
Ved. Artūras Matusas
Paskutinę šių metų dieną apie verslui reikšmingus teisės aktų pokyčius, kurie įsigalios 2025-aisiais. Kokiems pasikeitimams derėtų pasiruošti ir kokių veiksmų teks imtis, pataria advokatų profesinės bendrijos „LAWCORPUS VENSLAUSKAS“ teisininkas Mindaugas Šveiteris.
Tarptautinės sankcijos pastaruosius kelerius metus dažnai minimos tiek politiniame, tiek ekonominiame kontekste. Jų taikymo sritys irgi plačios: nuo valstybių, juridinių bei fizinių asmenų iki specifinių prekių ar paslaugų. Taip pat skiriasi ir sankcijų įgyvendinimo metodai, kurie gali apimti turto įšaldymą, sandorių nevykdymą, draudimą sudaryti sutartis su sankcionuotais subjektais ar kitas ribojamąsias priemones. Kokią įtaką sankcijos daro Lietuvos verslui ir mums visiems? Pokalbyje dalyvauja advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnysis teisininkas Karolis Grižas.
Atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės reikšmė. Kam to reikia, nuo ko pradėti, norint atidalinti turtą? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos NOOR advokatas Arminas Magyla.
Ved. Artūras Matusas
Nuo 2025 metų sausio 1 d. Lietuvos apylinkių teismų reforma įneš pokyčių teismuose – apylinkių teismų rūmų skaičius sumažės nuo 43-ų iki 27-ių, tačiau rūmų pastatai išliks ir toliau ten bus nagrinėjamos bylos. Pokyčiai sulaukė nemažai klausimų ir dėmesio regionuose, tad su Teisėjų tarybos nariu, Šiaulių apylinkės teismo pirmininku Ernestu Šukiu aiškinamės
kokie pasikeitimai vyks Šiaulių, Panevėžio, Telšių apylinkių teismuose ir kaip bus toliau organizuojamas darbas.
Nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje išlieka aktyvi – per pirmuosius tris šių metų ketvirčius Registro centro duomenimis buvo įregistruoti beveik 82 tūkstančiai pirkimo-pardavimo sandorių. Akivaizdu, kad tūkstančiai žmonių susiduria su įvairiais nekilnojamojo turto pardavimo klausimais, įskaitant ir mokesčius, kurie gali reikšmingai paveikti gautą pelną. Kokius mokesčius teks susimokėti, o kokių galima išvengti, pardavus nekilnojamąjį turtą? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos NOOR advokato padėjėja Monika Barisaitė.
Pastebima, kad metų sandūroje suaktyvėja įmonių steigimas – kuriamos naujos arba perkamos jau veikiančios bendrovės. O kas geriau: steigti naują ar nusipirkti jau įsteigtą įmonę? Specialistai sako, kad ir vienas, ir kitas variantas gali būti naudingas, tik reikia atkreipti dėmesį ir įvertinti kai kuriuos aspektus. Pataria įmonės „Buhalterės.lt“ vadovas Laimis Jančiūnas.
Ved. Artūras Matusas
Nuo 2025-ųjų įsigalioja pasikeitimai teismų sistemoje. Skelbiama, kad vietoje buvusių 43 teismo rūmų apylinkių teismuose veiklą tęs 27 rūmai. Tačiau šiuo metu veikiančių teismų rūmų pastatai atitinkamoje gyvenamojoje vietoje išlieka. Po pasikeitimų vienus teismo rūmus sudarys 2 ir daugiau pastatų, esančių skirtingose vietovėse. Plačiau apie pertvarką kalbame su Kauno apygardos teismo pirmininku, Teisėjų tarybos nariu Mariumi Bartninku.
Prieš priimdamas į darbą naują darbuotoją, kiekvienas darbdavys nori patikrinti, ar informacija, pateikta gyvenimo aprašyme, yra teisinga. Tam ir rengiami darbo pokalbiai. O kokių duomenų darbdavys gali prašyti iš kandidato per atrankos procesą, o kokios informacijos geriau nesiteirauti? Kokių asmens duomenų darbdavys neturi teisės prašyti vėliau, jau tvarkant įdarbinimo reikalus? Kaip elgtis su kandidatų pateiktais duomenimis ir ką daryti, jeigu būsimasis darbuotojas pateikia daugiau informacijos, nei darbdavys prašė? Komentuoja advokatų kontoros „TGS Baltic“ asocijuotoji partnerė Raminta Stravinskaitė.
Teisinėje praktikoje būta ne vienos istorijos, kai už neteisėtai nutrauktą sutartį teko sumokėti kartais ir labai nemenką netesybų sumą. Sudarinėdamos sutartis šalys dažniausiai tikisi sklandaus bendradarbiavimo, todėl tarpusavio atsakomybės klausimai pamirštami ar jiems skiriama nepakankamai dėmesio. O pasekmės ginčų atveju būna nemalonios – nusimato sudėtingas sutartinės atsakomybės įrodinėjimo procesas, neaiški sutartinės atsakomybės apimtis bei jos taikymo sritis. Ko nepamiršti, kad dėl netesybų neatsidurtume teisme, paaiškina advokatų kontoros „Cobalt“ advokatas Dominykas Jončas.
Ved. Artūras Matusas
Lietuvos šeimos įmonių įkūrėjai norėtų perduoti verslą kitai kartai, tačiau dauguma neturi jokio perdavimo plano ar sistemingo požiūrio į įpėdinių mokymą, rodo pirmoji Baltijos šalyse atlikta šeimos verslų apklausa. Kaip elgis, ką ir kaip apgalvoti, kad jaunesnei kartai perduodamas verslas išliktų, o vidiniai šeimos ginčai nesužlugdytų bendrovės? Pataria teisės firmos „Sorainen“ advokatė Jurgita Karvelė.
Vaizdo stebėjimo kamerų įrengimas tapo ypač populiariu reiškiniu. Kameros mokyklų teritorijose ar netgi klasėse, siekiant užkardyti, pavyzdžiui, narkotinių medžiagų vartojimą ir platinimą, irgi yra naudojamos. Kyla klausimas: ar tai legalu? Tai aiškinamės su advokatų profesinės bendrijos AVOCAD vyresniuoju teisininku, asmens duomenų apsaugos teisės ekspertu Mantu Baigiu.
Nuo šių metų liepos pasikeitė skolų išieškojimo sąlygos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inciatyva buvo paruošti ir įsigaliojo teisės aktų pakeitimai. Jų tikslas – mažinti skolų išskaitas iš darbo užmokesčio, diferencijuoti išskaitymo tarifus, kad nedirbantys skolininkai galėtų grįžti į darbo rinką, o jų kreditoriams atsirastų galimybė atgauti skolas. Ką liudija praktika, ar sugrįžta skolininkai į legalią darbo rinką? Ar paspartėjo skolų išieškojimas? Pokalbyje dalyvauja VšĮ biuras „Pactum“ vadovė, skolos konsultantė Odeta Intė ir Lietuvos Caritas generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė.
Ved. Artūras Matusas
Nepilnamečiai teismo procese – realybė, kelianti nemažai iššūkių ir patiems bylos dalyviams, ir teismui. Kuo ypatingas teismo procesas, kuriame dalyvauja nepilnamečiai? Kas žinotina šaukimą į teismą gavusiam nepilnamečiui ir jo tėvams? Apie tai pokalbyje su Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju Audriumi Meilučiu.
Nemažai studentų ne tik mokosi, bet ir dirba. Kaip suderinti studijas ir darbą? Kokias teises įstatymai numato studijuojančiam darbuotojui? Kaip tinkamai pasiruošti pirmajam studentiškam darbui ir laiku išnaudoti studentams suteikiamas galimybes, pataria advokatų profesinės bendrijos „Confidence Law Office“ partnerė, darbo teisės advokatė Evelina Trukšinienė.
Verslas, kurdamas reklamą, turi viską iki smulkmenų apsvarstyti, kad nesulauktų tūkstantinių baudų už klaidinančią reklamą. O štai už prieš rinkimus pasakytus melagingus teiginius, juos pavadinus „priešrinkimine retorika“, politikai lengvai išsisuka. Ar visuomenė, kurdama savo veikimo pagrindinius susitarimus – įstatymus, siekė leisti politikams ją klaidinti, ir be pasekmių? – Tokį klausimą kelia intelektinės nuosavybės teisės advokatė Giedrė Rimkūnaitė –Manke.
Ved. Artūras Matusas
Nors įspėjimų dėl finansinio sukčiavimo sulaukiame beveik kasdien, apgautų ir nukentėjusių žmonių nemažėja. Dažniausiai manoma, kad sukčiai yra gerai internete užsimaskavę anonimai ar investuoti telefonu siūlantys įgudę apgavikai. Tačiau nuskalstamas schemas analizuojantys ekspertai pastebi, kad mūsų patiklumu gali pasinaudoti ir labai artimi žmonės ar net šeimos nariai. Kodėl skolų išieškotojai įspėja nesiskolinti net už artimiausius giminaičius? Pokalbis su „General Financing banko“ Skolų išieškojimo skyriaus vadove Zita Radzevičiūte.
Vaiko išlaikymo išmoka arba alimentai – situacija, kuri nuolat kelia daug klausimų. Dėl vaiko išlaikymo dažnai nesutaria pačios skirtingais keliais sukančios poros, aiškumo neprideda ir kintanti išmokų tvarka bei alimentų dydis. Kaip apskaičiuojamas išlaikymas vaikams ar galima prašyti jį padidinti ar sumažinti? Pataria advokatų profesinės bendrijos „TRINITI JUREX“ partneris, advokatas Artūras Vaišvila.
Neblaivumas darbe pagal Lietuvos teisės aktus vertinamas griežčiau, nei vairavimas neblaiviems. Vairuotojai gali būti nebaudžiami, jei alkoholio koncentracija kraujyje neviršija 0,4 promilės, o štai darbo vietą galima prarasti ir su perpus mažesniu alkoholio kiekiu organizme. Situaciją komentuoja advokatų kontoros „TGS Baltic“ vyresnioji teisininkė, advokatė Indrė Mažeikaitė.
Ved. Artūras Matusas
Neigiamos pastabos, pakeltas tonas, darbuotojo ignoravimas ar net šmeižtas – tokiomis sąlygomis kasdien dirba tūkstančiai darbuotojų. Mobingas – sąvoka, pastaruoju metu sulaukianti vis daugiau visuomenės dėmesio. Nors problema labai aktuali, pastebima, jog didžiajai daliai darbuotojų ir darbdavių vis dar sunku atpažinti ir įrodyti darbe patiriamą mobingą. Tai, kas vienam yra mobingas, kitam gali atrodyti kaip nevykęs pajuokavimas ar racionali kritika. Kokie yra mobingo požymiai darbinėje aplinkoje, kaip jį atskirti ir atpažinti, kokia teisinė atsakomybė gali grėsti už mobingo naudojimą? Komentuoja Vilniaus apygardos teismo teisėja dr. Rūta Petkuvienė.
Nors formaliai Lietuva orientuojasi į aukštą pridėtinę vertę kuriančių ir daug uždirbančių specialistų pritraukimą iš užsienio, konstatuojama, kad tokių specialistų pritraukiame labai mažai. Tam yra objektyvių priežasčių – geopolitinės, socialinės, ekonominės. Tačiau dėl aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumo, teisininkų teigimu, galima kaltinti ir subjektyvias priežastis, tarp kurių labai ryškiai yra matomos pasikeitusios valdžios nuostatos tam tikrų užsienio šalių piliečių atžvilgiu bei migracijos procedūrų trūkumai. Darbuotojai iš užsienio: grėsme ar nauda? Pokalbyje dalyvauja advokatas, advokatų kontoros „NOOR“ partneris. Marius Rindinas.
Keturi iš dešimties Lietuvos gyventojų bent kartais vartoja nelegalų turinį, o reguliariai tai daro ketvirtadalis gyventojų. Trečdalis gyventojų piratinį turinį dažniausiai vartoja nelegaliai žiūrėdami filmus, serialus, televizijos laidas, kitus vaizdo įrašus, o apie ketvirtadalis – klausydamiesi muzikos. Kam darome žalą vartodami piratinį turinį? Ar mažės prognozuojamas piratavimo indeksas, o gyventojų sąmoningumas ir nepakantumas nelegalaus turinio vartojimui augs? Tai svarstome su advokatų profesinės bendrijos WIDEN partnere, advokate Aušra Macijauskiene.
Ved. Artūras Matusas
Pastaruoju metu, vienos garsios bylos fone, ne kartą girdėjome terminus „laikinas sulaikymas“, „kardomosios priemonės“, „suėmimas“ ir „paleidimas už užstatą “. Kokia šių sąvokų teisinė reikšmė ir kada šios priemonės taikomos? Apie tai pokalbis su baudžiamąsias bylas nagrinėjančiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėju Virginijumi Kanapinsku.
Anot personalo valdymo specialistų ir teisininkų, kasmetė praktika liudija, kad artėjant vasarai, darbuotojai dažniau nei įprastai nusprendžia išeiti iš darbo, o rudenį prasideda naujų priėmimų ir naujų darbo sutarčių pasirašymo etapas. Ko svarbu nepamiršti prieš pasirašant naują darbo sutartį? Kokias klaidas jose dažniausiai daro darbuotojai ir darbdaviai? Ką daryti klaidą darbo sutartyje pastebėjus jau po pasirašymo? Pataria advokatų kontoros „COBALT“ vyresnioji teisininkė Jolanta Raudonytė.
Keičiasi Darbo kodeksas: nuo šiol, bankrutavus įmonei, darbo netekę darbuotojai gaus ilgalaikio darbo išmoką, į kurią šiuo metu teisės neturi. Taip pat stiprinama darbuotojų apsauga nuo smurto ar priekabiavimo darbe, lengvinama kreipimosi, esant darbo ginčams tarp darbuotojo ir darbdavio, tvarka. Kartu numatytos ir naujovės dėl viršvalandžių. Aktualius visiems dirbantiems pokyčius komentuoja advokatų kontoros „Glimstedt” darbo teisės ekspertė Brigida Bacienė.
Ved. Artūras Matusas
Antstoliai pastebi, kad labai išaugo faktų konstatavimo paslaugos poreikis sodų sklypuose. Su kuo tai susiję, ir kokiais atvejais svarbus bei reikalingas faktų konstatavimas pasitelkiant antstolį? Komentuoja Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas, antstolis Irmantas Gaidelis.
Susiklosto situacijų, kai pasirašius sutartį, jos vykdymo metu gali atsirasti aplinkybių, dėl kurių viena iš sutarties šalių pažeidžia sutarties sąlygas arba jai sutartį dėl tam tikrų priežasčių vykdyti tampa sudėtinga. Teisininkai pažymi, kad tokiais atvejais, gali būti inicijuotas sutarties nutraukimas. Kaip nutraukti sutartį teisėtai ir kokių klaidų nepadaryti? Pataria advokatų profesinės bendrijos LAWCORPUS advokatė Giedrė Kučinskė.
Nuostabos keliuose vis mažiau kelia vadinami mažieji automobiliai ir visai jauni jų vairuotojai. Tokių transporto priemonių pardavimai auga, vis daugiau paauglių renkasi mažuosius automobilius, o ne anksčiau įprastus mopedus.Vairuoti mažąjį automobilį gali 15-os sulaukę asmenys, „Regitroje“ išlaikę AM kategorijos teorijos egzaminą (praktinio vairavimo egzamino laikyti nereikia). Teisininkai atkreipia dėmėsį, kad toks unikalus reguliavimas, skirtas suteikti jauniems asmenims galimybę anksti pradėti vairuoti be praktinio ugdymo, kelia nemažai klausimų dėl kelių eismo saugumo. Pokalbyje dalyvauja advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisininkė Karolina Briliūtė ir automobilių serviso „TS Vilnius“ vadovas, autoekspertas Egidijus Miškeliūnas.
Ar galėtų būti kompensuotos 2010-2012 m. sumažintos mokslininkų rentos? Į tokį klausytojo klausimą atsako advokatų profesinės bendrijos „Constat“ advokatas Girius Ivoška.
Ved. Artūras Matusas
Bylos dėl šeimos teisinių santykių yra antroji dažniausiai nagrinėjamų bylų kategorija apylinkių teismuose. 2023 metų Lietuvos teismų veiklos ataskaitos duomenimis, teismuose buvo nagrinėjama beveik 15 tūkstančių byla dėl šeimos teisinių santykių. Pusę iš jų sudaro bylos dėl santuokos nutraukimo, kuriose dažnai sprendžiami laikinųjų apsaugos priemonių klausimai. Kas yra laikinosios apsaugos priemonės, kokias laikinąsias apsaugos priemones šeimos bylose gali taikyti teismas? Pokalbyje dalyvauja Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Aivaras Naujalis.
Dažna teisininko patarimo reikalaujanti situacija: kaip parduoti bendrą turtą, jeigu kitas bendrasavininkas nesutinka ar tiesiog nenori? Ar galima priversti kitą turto bendrasavininką parduoti bendrą turtą? Kaip spręsti šią problemą, su kuria susiduria paveldėtojai ar buvę sutuoktiniai? Pataria advokatė Agnija Frejerė.
Įvairių sričių specialistai vis pasvarsto apie senos statybos daugiabučių ateitį. Ypač daug diskusijų sukelia siūlymai, remiantis kai kurių užsienio valsybių praktika, nedidelę dalį daugiabučių namų, kurie yra avarinės būklės, nugriati. O kas lauktų šio nekilnojamojo turto savininkų, kaip teisiškai galėtų būti išspręsta ši įvairiapusė problema? Komentuoja advokatų kontoros „Marger“ vyresnysis teisininkas, advokatas Egidijus Matonis.
Ved. Artūras Matusas
Tėvų skyrybos ir vaikų dalybos, jei šeima turi nepilnamečių vaikų, vienas nuo kito neatskiriami procesai. Skyrybos turint vaikų, ypatingai kai tėvai nesutaria dėl vaikų globos, yra pakankamai sudėtinga teisinė situacija. Tad sutuoktiniams, ketinantiems nutraukti santuoką, svarbu žinoti kaip Lietuvos teismai sprendžia tokio pobūdžio bylas, į ką atsižvelgia nustatydami vaikų gyvenamąją vietą bei bendravimo su vaikais tvarką. Komentuoja Vilniaus miesto apylinkės teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Jan Maciejevski.
Jei dvejojate dėl testamento teisėtumo ir manote, kad jis nebuvo surašytas laisva mirusiojo valia, yra galimybė testamentą užginčyti ir jį pripažinti negaliojančiu. Aplinkybes ir sąlygas paaiškina teisininkė Rasa Vaičekauskytė.
Besitęsiant plataus masto Rusijos agresijai prieš Ukrainą, šioje valstybėje labai išaugo poreikis pirkti įvairias prekes ir paslaugas statybų, energetikos, komunikacijų ir kitose srityse. Tikėtina, kad pasibaigus aktyviems karo veiksmams, šių prekių ir paslaugų poreikis tik dar padidės. Todėl Lietuvos įmonės, kurios planuoja tiekti prekes ir paslaugas į Ukrainą, turėtų iš anksto pasiruošti tokiai galimybei, įvertinti galiojančius reikalavimus tokioms prekėms ir paslaugoms. Kaip pasirengti vykdyti veiklą Ukrainoje? Pokalbis advokatų profesinės bendrijos „Abromavicius Attorneys“ advokatu Giedriumi Abromavičiumi.
Ved. Artūras Matusas
Turto paveldėjimo klausimai aktualūs kiekvienam iš mūsų. Paveldėjimas yra procesas, susijęs su artimo žmogaus netektimi, todėl savo teisių žinojimas šioje situacijoje itin jautrus. Nors teisės aktai ir numato paveldėjimo proceso eigą, svarbu nepadaryti klaidų įgyvendinant paveldėjimo priėmimo arba atsisakymo procesą nuo pat pradžių, kad palikimo priėmimo klausimo svarstymas nenusitęstų. Pokalbis su Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėju Andriumi Ignotu.
Didesnis ar mažesnis eismo įvykis visada sukelia nemažai streso. Vairuotojai neretai sutrinka ir nežino, net nuo ko pradėti ir ką daryti: skambinti artimajam, policijai, o gal bandyti su kitu vairuotoju pačiam išspręsti iškilusią problemą? Dar prisideda eismo įvykio deklaracijos pildymo iššūkis ir mintys, kad tinkamai neužfiksavus visų detalių, gali likti kaltas juo nebūdamas. Kartais susiduriama ir su kitos pusės spaudimu. Tad ką būtina atlikti po eismo įvykio ir kokias didžiausias klaidas darome? Pataria Transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo departamento direktoriaus pavaduotojas Eligijus Oršauskas.
Tarp darbuotojų vis dar vyrauja daug nežinomybės, susijusios su atleidimo iš darbo procesu. Ypač daug nerimo kyla po vaiko priežiūros atostogų į darbą grįžusioms mamoms, tėčiams ar vaiko globėjams: žmogus, kuris dvejus ar trejus metus praleido vaiko priežiūros atostogose, neretai į darbą grįžta atitrūkęs ne tik nuo savo darbo, bet ir nuo rinkos. Pasitaiko ir atvejų, kai darbdaviai, kurie tokį darbuotoją atleidžia arba psichologiniu spaudimu siekia jį priversti patį išeiti iš darbo, jei negali jam pasiūlyti tos pačios ar kitos darbo vietos įmonėje. Kaip elgtis susidūrus su situacija, kai grįžus po vaiko priežiūrios atostogų paaiškėja, kad tavo darbo vieta užimta? Ar tai reiškia darbuotojo atleidimą? Komentuoja advokatų kontoros COBALT vyresnioji teisininkė Eglė Stražnickienė.
Ved. Artūras Matusas
Nuo rugsėjo pradžios pareiškimai dėl asmens išdavimo (perdavimo) pagal Europos arešto orderį pradėti nagrinėti vien elektronine forma. Tai reiškia, kad nuo rugsėjo 1-osios neliko popierinių bylų, o jos nagrinėjamos Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje. Europos arešto orderius, jų nagrinėjimą ir įsigaliojusias naujoves komentuoja Vilniaus apygardos teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė.
Teisiniai sportininkų iššūkiai: kokie ginčai ir su kuo kyla, kaip jie sprendžiami, kur tokios bylos sprendžiamos? Apie nedažnai aptariamą sporto teisę pokalbyje su sporto teisės specialistu, advokatų profesinės bendrijos ,, Biguzas, Samuolis ir partneriai“ partneriu, advokatu Audriumi Biguzu.
Ved. Artūras Matusas
Nuo šių metų liepos 1 d. sušvelnėjus skolų išieškojimo sąlygoms, iš skolingų žmonių pajamų išskaičiuojamų lėšų dalis sumažėjo du-tris kartus. Tai būtų gera žinia, jeigu ne labai pailgėję skolų gražinimo terminai. Nors išskaitų sumažinimo iniciatoriai vylėsi, kad naujoji tvarka skatins skolingus žmones grįžti į legalaus darbo rinką ir padės sėkmingiau grąžinti skolas, antstoliai sako, kad realybė šių optimistinių prognozių nepatvirtina, o dalies skolų kreditoriai nesulauks niekada. Kam palanki naujoji skolų išieškojimo tvarka? Komentuoja antstolis, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas Irmantas Gaidelis.
Ko gero, ne vienam, ieškančiam nekilnojamojo turto, teko nusivilti, kai važiuojant apžiūrėti, kaip skelbime rašoma, „namo Antakalnyje“, paaiškėja, kad jis yra Nemenčinėje. Taip pat pasitaiko, kad nuvykęs pasižvalgyti neva pamiškėje, pušų apsuptyje, esančio kotedžo, pamatai, kad pušimis ir mišku net nekvepia, kad pora medelių auga tik tolokai nuo reklamuojamo būsto. Apie klaidinančią reklamą nekilnojamojo turto skelbimuose ir atsakomybę už tokius veiksmus pokalbyje su advokatų profesinės bendrijos WIDEN partnere, advokate Asta Macijauskiene.
Anot policijos, vien Vilniuje per mėnesį gaunama apie 300 pranešimų dėl kiemuose apgadintų automobilių. Norintys apsaugoti savo transporto priemones gyventojai kartais sumano daugiabučio kieme savarankiškai įtaisyti bendrą erdvę filmuojančią kamerą. Ar tai teisėta, ar galima savarankiškai įsirengti kamerą daugiabučio kieme? Paaiškina advokatų profesinės bendrijos AVERUS asocijuotoji partnerė, advokatė Lina Taletavičiūtė-Misiūnienė.
Ved. Artūras Matusas
Jau ne pirmus metus automatiškai nuskaitomi bei į duomenų bazes įrašomi visų į Kauną įvažiuojančių ir iš jo išvykstančių automobilių valstybiniai numeriai. Stebėjimo kameros įrengtos ne tik Kaune, bet ir Vilniuje, įvažiuojančių automobilių srautą fiksuoja ir Palanga. Teisėsaugininkai turi glimybę ne tik realiu laiku stebėti juos sudominusią transporto priemonę, bet ir pasižvalgyti po praeitį: įrašai apie kiekvieno automobilio maršrutą saugomi kelerius metus. Policija neatskleidžia visų šios sekimo sistemos galimybių, tačiau jau skelbta, kad būten ji padėjo nustatyti mažametę pagrobusį įtariamąjį ir išlaisvinti garaže Kaune kalintą mergaitę. Stebėjimo kameros keliuose – globalus sekimo tinklas ar pastangos vardan visų mūsų saugumo? Tai svarstome su advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneriu, Technologijų industrijos grupės vadovu, advokatu Mindaugu Civilka.
Skyrybų atveju klausimus dėl vaiko išlaikymo paprastai sprendžia teismas. Tačiau būna tėvų, kurie sugalvoja nepaisyti teismo sprendimo ir tarpusavyje pasirašo susitarimus dėl, pavyzdžiui, mažesnių alimentų. Kiek iš viso galima susitarti dėl vaiko išlaikymo be teismo ir anstolių įsikišimo, ar tokios tarpusavio susitarimo sutartys galioja teisiškai? Pokalbyje dalyvauja „CEE Attorneys“ advokatė Liucija Jankoitė.
Prasidėjo rugsėjis, prasidėjo ir įtemptas sezonas studentams. Ne vienam iš jų teks derinti studijas su darbu. Ką reikėtų žinoti, studijuojant ir dirbant, ir kokias teises turi besidarbuojantys studentai? Komentuoja Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė.
Ved. Artūras Matusas
Kas yra teistumas, kiek jis trunka ir kada išnyksta? Kokią įtaką tolimesniam gyvenimui gali turėti teistumas? Pokalbis su Baudžiamųjų bylų advokatu , Mykolo Romerio universiteto vyr.lektoriumi dr. Laurynu Pakštaičiu.
Pirkdami būstą su paskola ar kreditu, dažniausiai turime sudaryti ir hipotekos sutartį. Kas yra hipoteka, kodėj ji reikalinga ir kokių su hipoteka susijusių įsipareigojimų tikrai nevertėtų pažeisti? Komentuoja kūrybiškų NT projektų ir vietokūros kompanijos „Citus“ teisininkė Ieva Pukelienė.
„Koks Jūsų dabartinis atlyginimas?“ – tai vienas iš klausimų, kurio darbdaviai po poros metų klausti nebegalėsi, bet užtat bus galima sužinoti kokia kolegų alga. Apie nuo 2026ųjų birželio įsigaliojančią Europos Sąjungos direktyvą dėl užmokesčio skaidrumo kalbame su advokatų kontoros „Glimstedt” darbo teisės ekspertė Brigida Baciene.
Ved. Artūras Matusas
Čia pat vasara – atostogų ir kelionių metas. Atskirai gyvenantiems tėvams, planuojantiems keliones su vaiku į užsienį, kyla klausimų ar tam būtinas skyriumi gyvenančio tėvo ar motinos leidimas. Ką reikėtų žinoti, kad planuotos atostogos su vaikais nenutrūktų net neprasidėję? Teisinius kelionių su vaiku niuansus paaiškina Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Jan Maciejevski.
Vyrauja nuomonė, kad su persekiojimu dažniausiai susiduria tik vieši, garsūs ir populiarūs žmonės. Tačiau ši latentinė ir neteisėta veika , teisininkmų pastebėjimu, yra gana plačiai paplitusi, o tapti persekiojimo auka galime tapti beveik visi. -Itin palanki ir patogi terpė persekiojimui yra socialinė erdvė ir įvairios medijos platformos.Ką daryti, kai toks intensyvus dėmesys gali pasirodyti ne tik nepageidaujamas, tačiau ir keliantis neigiamus išgyvenimus, o galiausiai ir realios grėsmės pavojų? Ar turime efektyvių teisinių priemonių nuo tokių veiksmų apsisaugoti? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisininkė Karolina Laura Briliūtė.
Daugėja metalo detektorius turinčių ir senienų paieškomis užsiimančių entuziastų. Tačiau ar kiekvienas, įsigijęs metalo detektorių, galime pradėti ieškoti vertingų daiktų? Tai tik laisvalaikio pramoga ar griežtai ribojama veikla? Pokalbis su Kultūros paveldo departamento Veiklos koordinavimo skyriaus vyriausiuoju specialistu Ričardu Dediala.
Ved. Artūras Matusas
Viešumoje vis pasvarstoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimai itin dažnai naikinami aukštesnio teismo. O kokie teismo sprendimai iš viso gali būti skundžiami ir koks teismas tokius skundus nagrinėja?
Apie tai kalbame su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūniene.
Darbo santykiai tarp darbuotojo ir darbdavio gali pasibaigti dėl pačių įvairiausių priežasčių. Kartais, kai darbo tęsti nebeįmanoma, lieka vienas esminis klausimas – ar nutraukiant darbo sutartį darbuotojui priklauso išeitinė išmoka? Kada, kokio dydžio ir ar apskritai gali tikėtis išeitinės? Paaiškina advokatų profesinės bendrijos „HITUS Legal“ vadovaujanti partnerė, darbo ginčų ir teisės ekspertė, advokatė Rūta Didikė.
Artėja vasara – biurų tuštėjimo metas, tačiau ne tik dėl atostogų, bet ir dėl pokyčių, susijusių ir su darbdavių, ir su darbuotojų interesais organizuotis darbo laiką. Būtent vasaros sezonas tas laikotarpis, kai ne tik pravartu, bet būtina pagalvoti ne tik apie individualių darbo grafikų vasaros laikotarpiui sudarymą, bet ir nuotolinio darbo tvarkos aprašo parengimą. Ar visi gali dirbti nuotoliu, ar privalo sutikti su tokiu darbdavio siūlymu, ir kas apie nuotolinį darbą žinotina darbuotojams ir darbdaviams? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Constat“ advokatas Girius Ivoška.
Ved. Artūras Matusas
Beveik 50 tūkstančių valandų truko teismo posėdžiai ir susitikimai, kuriuos Lietuvos teismai organizavimo praėjusiais metais. Jau tapo įprasta, kad dalis posėdžių rengiami nuotoliu. O kaip vyksta ir kada rengiami nuotoliniai teismo posėdžiai? Ką apie teismą per nuotolį derėtų žinoti, jeigu tokiame tektų dalyvauti? Kalbame su Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju Ramūnu Keidūnu.
Skolinimasis nemažai daliai žmonių yra tapęs kasdieniu dalyku: vieni skolinasi iš bankų, kiti, prispirti neatidėliotinų reikalų, skolinasi iš draugų ar giminaičių. Teisininkai perspėja, kad į skolinimą pažvelgus paviršutiniškai ar pasitikėjus tik garbės žodžiu, galima susidurti su pinigų atgavimo bėdomis. Tad kaip skolinti ir skolintis saugiai, kaip tinkamai įforminti paskolą? Ar skolinant ir skolinantis pinigų visada būtina rašytinė paskolos sutartis? O gal pakanka tik skolos raštelio? Pataria advokatas Martynas Antanaitis.
Darbuotoją, padariusį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, galima atleisti ir be išeitinės išmokos, ir be įspėjimo termino. Tačiau tik tuo atveju, jei kilus ginčui darbdavys galės įrodyti, kad darbuotojo atleidimas teisėtas. Neteisėto atleidimo atveju, darbdaviui tenkantys kaštai gali būti išties dideli. Komentuoja advokatų kontoros „TGS Baltic“advokatė Indrė Mažeikaitė.
Ved. Artūras Matusas
Specialiųjų tyrimų tarnyba kiekvienais metais gauna vis daugiau asmenų pranešimų apie galimą korupciją. Suskaičiuota, kad pernai tokių pranešimų padaugėjo 30čia procentų. Kaip į piliečių pranešimus reaguoja ir kaip juos tiria Specialiųjų tyrimų tarnyba? Kiek vertinga asmenų pateikta informacija ir kiek apsaugoti pranešėjai? Pokalbis su Specialiųjų tyrimų tarnybos Pranešimų nagrinėjimo skyriaus vadovu Miku Bukausku.
Čia pat vasara – ilgai lauktų atostogų ir skrydžių metas. Tačiau, kartais, ne viskas klostose kaip sudėliojome iš anksto: štai prieš pora savaičių dėl aviacijos darbuotojų streiko Prancūzijoje oro linijos atšaukė šimtus skrydžių, tarp jų būta ir maršrutų iš Lietuvos. Kaip elgtis sužinojus, kad ilgai planuotą ir lauktą kelionę teks atidėti, kur kreiptis kompensacijos dėl vėlavusio ar atšaukto skrydžio? Pataria oro linijų keleivių teisių gynimo ekspertas, portalo „Oro skundas“ įkūrėjas Balys Rimkus.
Lygiai prieš šimtą metų, 1924 m. gegužės 8 d., Lietuva ir Britų imperija, Prancūzija, Italija bei Japonija pasirašė Klaipėdos krašto konvenciją. Tokiu būdu Klaipėdos kraštas buvo galutinai perduotas Lietuvos valstybei. Tačiau Klaipėdos kraštui buvo suteiktas išskirtinis statusas - autonominis. Tai reiškė, kad jame galiojo kitokia tvarka nei visoje likusioje Lietuvoje. Dėl to neretai kildavo konfliktai tarp Didžiosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto. Galiausiai 1935 m. Lietuvoje įsteigtas Statutinis Teismas, kuris turėjo spręsti šiuos ginčus ir harmonizuoti santykius tarp Kauno ir Klaipėdos. Laidos pašnekovė Mykolo Romerio universiteto profesorė Ieva Deviatnikovaitė savo naujausioje knygoje „Statutinis Teismas“ kaip tik ir atskleidžia šio teismo steigimo priežastis, poreikį, istorines atsiradimo aplinkybes ir jo likimą.
Ved. Artūras Matusas
Praėjusiais metais pirmosios instancijos teismuose buvo išnagrinėta daugiau nei 500 bylų dėl darbo teisinių santykių (dėl darbo užmokesčio, darbo sutarties pasibaigimo bei nutraukimo ir kt.). Būta bylų, susijusių ir su darbuotojais iš užsienio valstybių. O kokiomis sąlygomis darbdavys privalo įdarbinti asmenį iš užsienio, ar darbo sutartys su užsieniečiais kuo nors skiriasi, ką darbuotojui reikėtų žinoti bandant apginti savo teises? Pokalbyje dalyvauja Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys.
Dirbtinio intelekto technologijos vystosi itin sparčiai, tam naudojamas vis didesnis kūrinių, kuriais yra apmokomi dirbtinio intelekto įrankiai, kiekis, tačiau iki šiol vis dar nėra aiškaus ir praktiškai įgyvendintino atsakymo, kur visame šiame itin spartaus technologinio vystymosi etape yra autorius, jo pagrindinės teisės ir kaip jos galėtų būti įgyvendinamos. Kam priklauso turinio autorystė, kuris sukurtas su dirbtinio intelektu įrankiu? Kokie iššūkiai jau kyla ir gali kilti? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „CEE Attorneys“ vadovaujantis teisininkas Paulius Sartatavičius.
Nuo 2022ųjų lapkričio įsigaliojo reikšmingi Darbo kodekso pakeitimai, kuriais buvo įtvirtinta, kad smurtas ir priekabiavimas darbe (įskaitant ir psichologinį smurtą) yra draudžiamas. Pakeitimai numato smurto ir priekabiavimo, įskaitant psichologinio smurto, smurto ir priekabiavimo dėl lyties, sąvoką, šių reiškinių draudimą bei darbdavių pareigas smurto ir priekabiavimo prevencijos srityje. Darbo kodeksas įpareigoja darbdavius imtis visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ir aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems smurtą ar priekabiavimą, suteikti. Beveik pusantrų metų galioja naujas reguliavimas, o kokie rezultatai? Ar situacija pasikeitė? Svarstome su advokatų kontoros ECOVIS Proventus Law asoocijuota partnere, darbo teisės grupės vadove Brigida Baciene.
Ved. Artūras Matusas
Dar Šaltojo karo laikotarpiu Lietuvoje buvo įrengta šimtai slėptuvių, skirtų gyventojams pasislėpti ekstremalių situacijų arba karo atveju. Jei iki karo Ukrainoje visuomenei tokių patalpų likimas nebuvo gerai žinomas, dabar tai tapo ypatingai aktualu. Viešojoje erdvėje daug kalbama apie priedangas , slėptuves ar kolektyvinės apsaugos statinius, tačiau ne visi žinome ką tai reiškia ir tik nedaugelis iš mūsų galėtų pasakyti kokioje vietoje mieste, kuriame jau daugelį metų gyvename, yra tokia slėptuvė. Kiek pasikeitė teisinis reguliavimas gyventojų apsaugos ekstremalių situacijų atvejais ir karo metu, kokie apsaugai skirtų statinių skirtumai, ir kas mus apsaugotų labiausiai? Pokalbis su Vilniaus apygardos teismo teisėja, Mykolo Romerio universiteto partnerystės profesore dr. Rūta Petkuviene.
Tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, daugėja įmonių ir net valstybinių iniciatyvų bei bandymų taikyti keturių darbo dienų savaitę. Kaip reikėtų organizuoti darbą įvedus tokią praktiką , ar keturių darbo dienų per savaitę modelis suderinamas su Darbo kodeksu? Komentuoja Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius.
Pavasaris – automobilių pirkimo ir pardavimo metas. Dažnai siūloma labai greitai nupirkti Jūsų automobilį, kuris bus išvežtas į užsienį (kartais konkrečiai nurodoma Uktaina). Bandoma sudaryti įspūdį, kad automobilis bus nupirktas su visais žinomais ir nežinomais trūkumais, ir niekas dėl to nereikš jokių pretenzijų. Tačiau autorinką stebintys specialistai sako, kad ne visada tokie automobiliai išvežami į užsienį, kad nepatyręs žmogus gali prarasti pinigus, užsidirbti apsilankymą policijoje arba net teisme dėl iškelto civilinio ieškinio. Pataria bendrovės ,,Autopretenzija“ įkūrėjas Ramūnas Mackevičius.
Ved. Artūras Matusas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – vienintelis kasacinis teismas valstybėje. Kas, dėl kokių sprendimų ir kokia tvarka gali į jį kreiptis, koks šio Teismo vaidmuo visuomenės gyvenime ir teismų sistemoje? Pokalbyje dalyvauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Danguolė Bublienė, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė ir Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas.
Iš neteisėtai praturtėjusių vilniečių teismas nusprendė konfiskuoti beveik milijoną eurų. Kaip nurodė prokuratūra, vykdant ikiteisminį tyrimą buvo atlikti ūkinės finansinės veiklos tyrimai, įvertintos nuteistųjų teisėtos pajamos – tai leido pagrįstai manyti, kad pajamų nepakako minėtu laikotarpiu patirtoms išlaidoms pagrįsti. Apie neteisėtą arba nepagrįstą praturtėjimą kalbame su advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ partneriu advokatu Egidijumi Langiu.
Ved. Artūras Matusas
Vis mažiau atvejų, kai darbuotojas vienoje įmonėje dirba keliasdešimt metų. Dauguma jaunų žmonių drąsiai keičia darbovietes, o darbuotojų mobilumas tapo natūralia darbo rinkos dalimi. Vis dėlto darbdaviams neretai kyla daug klausimų, susijusių su siekiu apsisaugoti nuo galimų buvusio darbuotojo nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Pastebėtina, kad nuo tada, kai įsigaliojo Darbo kodekso 38 straipsnis, reguliuojantis susitarimo dėl darbuotojo nekonkuravimo su darbdaviu sąlygas, ginčai dėl tokių susitarimų turinio interpretavimo ir tokių susitarimų sąlygų vykdymo prasideda ir pirmiau vyksta darbo ginčų komisijose, o ne teismuose. Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Constat“ advokatas dr. Girius Ivoška.
Finansinio sukčiavimo schemas organizuojantys nusikaltėliai, norėdami nuslėpti nelegaliai gautas lėšas, dažnai naudojasi vadinamaisiais pinigų mulais. Kartais pinigų mulais žmonės tampa sąmoningai, tačiau neretas atvejis, kai jie apgaulinga schema tiesiog įviliojami į šią nusikalstamą veiklą. Kaip veikia aukų ieškantys sukčiai , kokia atsakomybė gresia pinigų mulams? Pokalbis su SEB banko Prevencijos departamento direktore Daiva Uosyte.
Po Šarūno Stepukonio istorijos su galimai praloštais milijonais, pradėta daug kalbėti apie lošimų priežiūrą ir teisinį reguliavimą. Viešojoje erdvėje kilo daug klausimų apie tai kaip vienas žmogus galėjo pralošti tokias sumas, svarstoma apie azartinių lošimų organizatorių atsakomybę ir galimybę užkardyti tokius įvykius. Azartinių lošimų teisinius aspektus aptariame su advokatų kontoros „Justicion“partneriu, advokatu Aleksandru Kovalevskiu.
Ved. Artūras Matusas
Teismų atstovai sako, kad dažnokai susiduria su problema, kai pagal deklaruotą gyvenamąją vietą niekaip negali rasti ieškomo žmogaus ir įteikti šaukimo į teismą. Kaip tuomet elgiamasi ir kaip ieškoma proceso dalyvio? Kodėl pačiam žmogui yra svarbu laiku gauti šaukimą? Apie teismo šaukimus kalbamės su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Jurga Žulpe.
Dirbtinio intelekto (DI) naudojimą Europos Sąjungoje reglamentuos neseniai priimtas Dirbtinio intelekto aktas. Tai pirmosios pasaulyje DI veiklos taisyklės. Kokiems pokyčiams pasiruošti? Kas prižiūrės dirbtinio intelekto akto laikymąsi Lietuvoje, kokios galimos sankcijos už jo nesilaikymą ir kam jo bus taikomos? Komentuoja advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris, advokatas Mindaugas Civilka.
Dar nemažai darbuotojų susiduria su dvejonėmis, ar kreipusis medicininės pagalbos į specialistus, gali būti tikras, kad vėliau ši informacija nebus atskleista darbdaviui. Žmonėms taip pat kyla klausimų, ar darbuotojai gali būti saugūs dėl savo sveikatos duomenų, ir ar jie privalo dalintis šiais duomenimis su darbdaviais? O kiek patys darbdaviai turi teisę žinoti apie darbuotojo ligas, diagnozes ar kitokius sutrikimus? Paaiškina advokatų kontoros ECOVIS ProventusLaw asoocijuota partnerė, sertifikuota duomenų apsaugos ekspertė Brigida Bacienė.
Ved. Artūras Matusas
Dažnai girdime, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą, pareigūnai sulaikytą asmenį apklausė kaip specialų liudytoją, o ne įtariamąjį. Kas yra specialusis liudytojas ir kokios jo teisės bei pareigos? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos„Constat“ partneris, advokatas dr. Edgaras Dereškevičius.
Bet kurios paskirties žemės sklypo įsigijimas, tiek verslo vystymui, tiek asmeniniams poreikiams, svarbi ir ilgalaikė investicija. Kad kiltų kuo mažiau problemų, susijusių su nekilnojamojo turto pirkimu ir naudojimu, rekomenduojama kruopščiai įvertinti tiek praktinius, tiek teisinius sandorio aspektus. Kaip išvengti galimų rizikų, pataria advokatų profesinės bendrijos „LAWCORPUS VENSLAUSKAS“ teisininkas Mindaugas Šveiteris.
Pastaraisiais metais vis daugiau skirtingų sričių specialistų nusprendžia dirbti savarankiškai, o jų paslaugos populiarėja. Kokias galimybes įmonėms suteikia darbas su laisvai samdomais specialistais? Į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis tokį darbuotojų modelį? Pokalbis su įmonės „Buhalterės.lt“ vadovu Laimiu Jančiūnu.
Ved. Artūras Matusas
Bendrinėje kalboje įprasta sakyti, jog teismas paskelbė nuosprendį. Tačiau nuosprendis – tik vienas iš teismo sprendimo terminų. Dar egzistuoja nutartis, nutarimas ar išaiškinimas. Kaip juos atskirti ir kuo jie skiriasi? Paaiškina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė.
Liudytojų teismui pateikiama informacija apie jiems žinomas nusižengimo byloje nagrinėjamas aplinkybes yra itin svarbi siekiant kiek įmanoma tiksliau atkurti nagrinėjamą įvykį. Dėl šios priežasties, įstatymu yra nustatyta kiekvieno liudytoju apklausiamo asmens pareiga duoti tik teisingus parodymus ar paaiškinimus. Dėl teisingų parodymų davimo liudytojas teisme privalo prisiekti . – O kas gresia už melagingą liudijimą teisme? Komentuoja advokatų kontoros „Marger“ teisininkė, advokato padėjėja Jūratė Tutinienė.
Valstybė kasmet paveldi iki 400 įvairių nekilnojamojo turto objektų, kurių perimti neišreiškia noro velionio įpėdiniai arba tokių tiesiog nėra. Apie 70 proc. šio valstybės paveldimo turto būna su vienokiais ar kitokiais įsiskolinimais. Koks valstybės perimamo turto likimas ir kaip elgis, kai paveldimo turto vertė gali būti mažesnė už skolą? Pokalbis su Turto banko Pardavimų departamento direktore Guoda Gurauskaite.
Ved. Artūras Matusas
Apie situacijas, su kuriomis susidurti teko ne vienam gyvenančiam daugiabutyje – ginčus dėl administravimo ir bendrųjų patalpų bei bendro naudojimo įrenginių remonto. Butų savininkams, gavus sąskaitas už bendrojo naudojimo patalpų remonto darbus, kyla neaiškumų, ar jie tikrai turėtų mokėti pvz.už namo stogo ar kitos laiptinės balkono remontą. Labai dažnai kyla ir klausimas ar pirmame aukšte gyvenantys turi mokėti už lifto remontą? Apie tokius, kartais ir teismą pasiekiančius ginčus, pasakojaVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė.
Viešojoje erdvėje dažnai išgirstame apie besiskiriančių šeimų vaikų situaciją. Deja, matome, kad dažnokai santuokos nutraukimas tampa ilgu, skausmingu ir teisiškai sudėtingu konfliktu, kurio centre atsiduria būtent vaikai. Šeimos ginčuose, kai kovojama dėl savo gerovės ir tinkamesnių gyvenimo sąlygų, kai dalijamas turtas, pareigos ir sprendžiama dėl vaiko bendravimo tvarkos ar išlaikymo, naudojamos visokios priemonės. O ar pagalvojama kaip šiuose nesutarimuose jaučiasi vaikai? Kiek įmanoma vardan vaikų konfliktą visgi pabandyti išspręsti taikiai? Atkreipdamas dėmesį į šią situaciją, Vilniaus arkivyskupijos Carito mediacijos centras kartu su LRT pradėjo socialinė reklamą „Kalbėkimės, išgirskime, sutarkime.“ Apie vaiko poreikius, jų pažinimą ir išsaugojimą tėvų skyrybų kontekste pokalbyje su Vilniaus arkivyskupijos Carito mediacijos centro „In pace“ vadove, mediatore Ūla Dusevičiene.
Nors vedybinės sutartys populiarėja, Lietuvoje jos dar vis vertinamos pakankamai prieštaringai. Teisininkai sako, kad vedybinių sutarčių sudarymas gali padėti jaustis saugiau, tačiau emocinis tokios sutarties fonas gali būti nelabai malonus: kyla pasitikėjimo ir sąžiningumo klausimai, kartais pasvarstoma, kad vedybinė sutartis palankesnė tik vienai pusei, kad sutartis tiesiog programuoja būsimas skyrybas ir panašiai. Esant tokioms nuostatoms, santuokos planavimo procese neretai apskritai vengiama diskusijų dėl jų sudarymo. Ar tikrai vedybinės sutartys reikalingos tik turto dalybų skyrybų atveju? Komentuoja advokatų kontoros CONSTAT advokatas Robertas Naruševičius.
Ved. Artūras Matusas
Lietuvos teismai kasmet nagrinėja tūkstančius santuokus nutraukimo bylų. Štai pernai vien Kauno apylinkės teisme buvo išnagrinėta 1375 bylos dėl santuokos nutraukimo. Teigiama, kad būtent santuokos nutraukimo bylos yra psichologiškai sudėtingiausios. Santuoką ketinantys nutraukti žmonės ne tik išgyveną psichologinę įtampą, bet dažnai susiduria ir su nelengvais teisiniais klausimais, į kuriuos atsakymų nelabai žino. Pokalbis su Kauno apylinkės teismo civilinių bylų teisėja Virginija Meliene.
Kiekvienas žmogus nuosavybės teise gali įgyti norimus daiktus: perkame butą, automobilio stovėjimo vietą ar kitą nekilnojamąjį turtą, o nuosavybės teisės forma būna nurodyta sudarant pirkimo–pardavimo sutartį. Tai gali būti asmeninės ir bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybės. Dar egzistuoja šeimos ir jungtinė dalinė nuosvybė. Kaip susigaudyti šioje nuosavybės formos teisinių terminų gausybėje? Ką reikia žinoti apie nuosavybės teisę įsigyjant nekilnojamąjį turtą ir kokių niuansų yra teisinėse nuostatose, aiškina kūrybiškų NT projektų ir vietokūros kompanijos „Citus“ teisininkė Ieva Pukelienė.
Ar teisingai galvojame, jog žodžiai „teisininkas“ ir „advokatas“ yra sinonimai? Iš dalies tai tiesa. Visi advokatai yra teisininkai, visi advokato padėjėjai yra teisininkai, tačiau ne visi teisininkai, dar kitaip vadinami, juristais, yra advokatai. Kas slepiasi už šių sąvokų ir kaip pasirinkti, kam patikėti savo problemos sprendimą? Komentuoja advokatė, advokatų kontoros "Izokaitienė, Bartkevičienė ir partneriai" partnerė Sabina Izokaitienė.
Ved. Artūras Matusas
Darbuotojai dažniausiai tikisi atlyginimo padidinimo, tačiau kartais tenka susidurti ir su atvirkštine situacija – netikėtai, be jokio išankstinio perspėjimo, sumažinta alga. Ar darbdavys gali sumažinti atlyginimą neatsiklausęs darbuotojo? Pokalbis su advokatų profesinės bendrijos „HITUS Legal“ vadovaujančia partnere, darbo teisės eksperte, advokate Rūta Didike.
Nors laikai, kai nemaža dalis naudotų automobilių pirkėjų rizikavo įsigyti vogtą autotransporto priemonę, regis, praėjo, tokių atvejų dar vis pasitaiko. O jeigu atsidūrėte būtent tarp tų, kuriems labai nepasisekė - paaiškėjo, kad įsigijote vogtą automobilį? Ar įmanoma susigrąžinti pinigus? Situaciją vertina ir pataria kaip elgtis advokatė Julija Viktorija Flis.
Gan dažnai pasitaiko situacijų, kai privataus sektoriaus įmonės vadovas faktiškai negali vykdyti visų ar dalies savo funkcijų: yra išvykęs į komandiruotę, laikinai nedarbingas, atostogauja ir pan. Todėl kyla klausimų kas ir kokia apimtimi atsakingas už vadovo veiklą, kai jis dėl anksčiau minėtų aplinkybių savo pareigų atlikti negali arba yra pavaduojamas „de facto“, t. y. neįforminus raštu pavedimo dėl laikino pareigų ėjimo. Ką apie tai sako įstatymai ir ką reikėtų žinoti? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Constat“ advokatas dr. Girius Ivoška.
Ved. Artūras Matusas
Kasmet Lietuvos apylinkių teismai gauna daugiau kaip 140 tūkstančių civilinių bylų, kuriose ginčo šalys nesutaria dėl pačių įvairiausių dalykų – nepasidalijamo turto, vaikų išlaikymo, nesumokėtų skolų ar žemės nuosavybės. Tačiau teismas ne visada yra vienintelė išeitis tokiems ginčams spręsti. Teisininkai ragina nepamiršti ir pasinaudoti susitaikymo galimybe – taikos sutartimis. Apie taikos sutartis civiliniame procese kalbame su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėju Dmitrijumi Rancevu.
Nesulaukę pilnametystės vaikai be tėvų sutikimo negali sudaryti daugelio sutarčių ar patys priimti įvairių gyvenimiškų sprendimų, tačiau gali būti nuteisti už padarytą nusikalstamą veiklą. Kokius nusikaltimus dažniausiai padaro nepilnamečiai ir ką privalėtų žinoti jų tėvai? Pataria advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ vyr. teisininkas advokatas Egidijus Kieras.
Apie turto dovanojimą: kam ir kokį turtą galimą dovanoti, kaip tinkmai įforminti dovanojimo sutartį, ar teks mokėti mokesčius už gautą dovaną? Komentuoja advokatų kontoros „Pakėnas ir partneriai“partneris, advokatas Domas Pakėnas.
Ved. Artūras Matusas
Ką reikia žinoti prieš įsigyjant nekilnojamąjį turtą gyvenant kartu, bet nesusituokus? Kuo remiantis bus dalijamas nesusituokusios poros turtas nusprendus gyventi atskirai? Komentuoja advokatų kontoros „Sorainen“ ekspertė, advokatė Jurgita Karvelė.
Sugadintas darbinis kompiuteris, įmonės konfidencialios informacijos pasisavinimas ar atskleidimas, autoavarija darbiniu automobiliu ar dėl palikto krauti prietaiso darbdavio patalpose kilęs gaisras.– Visa tai galėtų būti laikoma darbuotojo padaryta žala įmonei. O kokia atsakomybė už tokią padarytą žalą gali grėsti ir kokia iš viso gali būti taikoma darbuotojui? Atsako advokatų kontoros „TGS Baltic“ darbo teisės advokatė Indrė Mažeikaitė.
Ką daryti , jeigu dėl įvairių priežasčių palikimo nepavyko priimti per nustatytą terminą? Kur kreiptis dėl paveldėjimo? Ar iš viso dar galima paveldėti turtą? Teisininkai sako, kad nors įpėdinis laiku ir „nesusitvarkė palikimo”, tai dar nereiškia, kad to negalima padaryti vėliau. Situaciją dėl laiku nepriimto palikimo vertina ir pataria kaip elgtis advokatė Evelina Kiznė.
Ved. Artūras Matusas
Praėjusią savaitę Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją Gediminą Sagatį išrinko Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėju nuo Lietuvos. Gediminas Sagatys, surinkęs absoliučią atiduotų balsų daugumą, išrinktas Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėju devynerių metų kadencijai, kuri prasidės ne vėliau kaip praėjus trims mėnesiams po jo išrinkimo. Naujasis Lietuvos deleguotas teisėjas pakeis šiuo metu pareigas einantį teisėją Egidijų Kūrį, pasibaigus jo kadencijai. Išrinktasis Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas Gediminas Sagatys – laidos svečias.
Nors pagal Baudžiamojo proceso įstatymą, pareiga atskleisti nusikalstamas veikas tenka prokurorui ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms, teisę teikti tyrimui ar bylos teisminiam nagrinėjimui reikšmingus duomenis įstatymas suteikia ir kitiems proceso dalyviams – vadinamiesiems privatiems asmenims. Kokia tokių įrodymų svarba, kaip jie gali būti surinkti? Kas žinotina privatiems asmenims teikiant įrodymus baudžiamajame procese? Komentuoja advokatų kontoros „Marger“ teisininkė, advokato padėjėja Jūratė Tutinienė.
Bendrovei pradėjus bankroto procesą, kitos įmonės tikisi atgauti bent dalį susidariusių skolų. Kokių veiksmų imtis kreditoriams, norintiems pamėginti atgauti neapmokėtas skolas? Pataria teisės firmos „Sorainen“ teisininkas Erikas Linkevičius.
Ved. Artūras Matusas
Praėjusią savaitę žiniasklaidoje pranešta kaip vienas teisiamasis atvyko į teismą, pasikalbėjo su žurnalistais, tačiau teismo posėdyje taip ir nedalyvavo. Teismas, įvertinęs šį poelgį , asmeniui skyrė 250 Eur baudą. Kitas paviešintas atvejis, kai teisiamasis aiškino, kad dėl prasto oro ir nenuvalytų kelių gali neatvažiuoti į teismo posėdį. Kokia atsakomybė numatyta už nedalyvavimą teismo posėdyje? Apie teisiamųjų, liudytojų ir kitų procese dalyvaujančiųjų pareigas kalbame su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju Algimantu Valantinu.
Penktadalis 50-ties ir vyresnių žmonių sako su darbo santykiais susijusiose situacijose patyrę diskriminaciją dėl amžiaus, rodo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atlikta apklausa. Kokios tos situacijos, kokiuose darbų santykių etapuose susiduriama su diskriminacija dėl amžiaus? Su kokiomis diskriminacijos apraiškomis susidūrus derėtų nenutylėti? Apie tai pokalbyje su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkės Renata Vanagėliene ir Laima Vengale-Dits.
Geopolitinė situacija, neramumai rinkoje, kainų augimas ir sumažėjusi perkamoji galia – sudėtingas laikas kai kuriems verslams. Ne viena įmonė šiandien susiduria su sunkumais, kuriuos išspręsti pavyksta ne visada. Tokiais atvejais labai svarbu laiku pastebėti problemas ir, jei atėjo laikas, kreiptis dėl nemokumo procedūros iniciavimo. Čia itin svarbus vaidmuo tenka įmonės vadovui, kuriam įstatymas numato pareigą teikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kaip suprasti, kad jau tinkamas laikas? Kada gali tekti atsakyti pačiam vadovui? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ partneris, advokatas Egidijus Langys.
Ved. Artūras Matusas
Daug dėmesio ir diskusijų (ypač po sunkesnių nusikaltimų) sulaukia teismo sprendimai, kai kaltininkas pripažįstamas nepakaltinamu. Kokiais atvejais ir kodėl nusikaltimą padaręs asmuo pripažįstamas nepakaltinamu? Ar tai reiškia, kad kaltininkas taip ir lieka nenubaustas? Ar tikrai jis nesuvokė to, ką padarė, ar jis nesiims panašios veiklos ateityje? Pokalbis su Kauno apylinkės teismo pirmininku Arūnu Purvainiu.
Nuo šiol naują būstą bus galima įsigyti tik visiškai baigtame statyti pastate. Kada pastatas laikomas baigtu 100 proc. ir kokio NT sandoriams šis reikalavimas bus taikomas? Ar bus galima sudaryti preliminariąsias būsto pirkimo-pardavimo sutartis, kai pastatas dar nepriduotas? Svarbiausius Statybų įstatymo pakeitimų akcentus komentuoja advokatų kontoros GLIMSTEDT teisininkas, advokato padėjėjas Justas Sadaunykas.
Darbo ginčų komisijose, veikiančiose prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių ir nagrinėjančiose individualius ginčus tarp darbdavių ir darbuotojų, daugiau nei penktadaliu išaugo darbo ginčų sprendimais patvirtintų taikos sutarčių. Tačiau pasitaiko ir atvejų, kai ginčo šalis piktybiškai nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimu patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Kokia taikos sutarties svarba ir jos neįvykdymo pasekmės? Paaiškina Valstybinės darbo inspekcijos Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo sk. vedėja Irina Janukevičienė.
Ved. Artūras Matusas
Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo apylinkių teismų veiklos teritorijų pokyčiai ir buvo uždaryti Skuodo, Akmenės, Lazdijų, Pakruojo, Pasvalio rūmai. Šių rūmų veikla perkelta į Plungės, Mažeikių, Alytaus, Joniškio ir Biržų rūmus. Apie šiuos pasikeitimus pokalbyje su Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja Egidija Tamošiūniene.
Tiekėjo, dalyvaujančio viešojo pirkimo konkurse, įtraukimas į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą – ne tik dėmė įmonės reputacijai, bet ir gresiantys finansiniai nuostoliai dėl atimtos galimybės dalyvauti kitų perkančiųjų organizacijų viešuosiuose pirkimuose tam tikrą laiką. Teisininkai pastebi, kad tiekėjų, įtrauktų į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, skaičius gan ženkliai išaugo, o teismų praktikoje atsirado keletas naujų aspektų. Kaip patenkama į vadinamąjį melagių sąrašą ir kokios galimybės pasinaudoti „apsivalymo“priemonėmis, apie kurias žino ne visi? Komentuoja advokatų kontoros „Sorainen“teisininkė Monika Balčaitienė.
Prieš gerą mėnesį Radijo byloje kalbėjome apie Lietuvos advokatūros ir Caritas nemokamų teisinių konsultacijų akciją, kai neišgalinčius susimokėti už teisininkų paslaugas konsultavo advokatai ir jų padėjėjai. Nemokamos teisinės konsultacijos visoje Lietuvoje aštuntą kartą buvo teikiamos nuo lapkričio 20-osios iki gruodžio 8-osios dienos. Kiek žmonių pakonsultuota, dėl kokių teisininko patarimo reikalaujančių situacijų kreiptasi? Ar nemokamos teisinės pagalbos akcijų įmanoma surengti daugiau? Laidoje dalyvauja Lietuvos Carito generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė ir Vilniaus arkivyskupijos Carito reikalų vedėja Edita Kundrotienė.
Ved. Artūras Matusas
Kaip veikia ir kada taikomas Baudžiamajame kodekse numatytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs pareiškia, jog susitaikė? Pokalbis su Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju Ramūnu Keidūnu.
Nuomonės formuotojai į prekių ženklų reklamas vis dažniau įtraukia savo vaikus. Vadinamieji „kidfluenceriai" siūlo dovanas, sveikatinimo paslaugas ar matuojasi drabužius. Ar taip nėra pažeidžiamos vaikų teisės, ar savo vaikų atvaizdo naudojimas reklamai socialiniuose tinkluose gali būti vadinamas išnaudojimu? Kokių galimų etinių, teisinių ir finansinių problemų tai gali sukelti? Komentuoja advokatų kontoros „Glimstedt“ advokatė, Mykolo Romerio universiteto lektorė dr. Dovilė Murauskienė.
Susidūrus su situacija, kai dėl sunkios darbdavio finansinės padėties vėluoja darbo užmokestis , teisininkai primena apie apie darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių galimybę. Pataria teisininkas, darbo ginčų ekspertas Giedrius Gražulis.
Ved. Artūras Matusas
Kas yra išvažiuojamasis teismo posėdis ir kokiais atvejais jis gali būti rengiamas? Komentuoja Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjas Dmitrijus Rancevas.
Dėl viršyto greičio daugėjant eismo nelaimių, policija siūlo griežtinti atsakomybę nedrausmingiems vairuotojams. Tačiau tuo pat metu Lietuvoje gimsta iniciatyvos taikyti vis daugiau nuolaidų skolininkams, nors beveik pusė jų yra baudų nesumokėję administracinės teisės pažeidėjai (tai vadinamieji „kelių ereliai“, kvaišalų platintojai, kišenvagiai ir t. t.). Ar didesnės baudos geriau drausmins neatsakingus vairuotojus ir kitus pažeidėjus? Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, apie 40 proc. pažeidėjų nesumoka ir dabartinių baudų. O antstoliai teigia, kad išieškoti šias baudas jau ir dabar sudėtinga dėl skolininkams palankaus teisinio reguliavimo. Laidoje dalyvauja antstolė, Lietuvos antstolių rūmų revizijos komisijos pirmininkė Svetlana Kastanauskienė.
Pagal įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų teisingai nubaustas nusikaltimą padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Turtinės žalos padarymo atveju taikyti visiško žalos atlyginimo principą dažniausiai yra realu ir aiškiau, nes pinigais yra įmanoma atkurti materialines vertybes ar kompensuoti negautas pajamas. Tačiau neturtinės žalos padarymo atveju kalbėti apie sąlygų, buvusių iki padarant žalą, atkūrimą daugeliu atvejų yra sudėtinga. Ką svarbu žinoti kreipiantis dėl neturtinės žalos atlyginimo? Pataria advokatų profesinės bendrijos „Constat“ teisininkas Remigijus Mockevičius.
Ved. Artūras Matusas
Gan dažnai pastaruoju metu tenka išgirsti apie situacijas skyrybų procese, kai tėvai neranda sutarimo dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos. Netgi, kai teismai pasiūlo vienokį ar kitokį variantą, abiem tėvams, ar vienam iš jų, tai netinka ir nusprendžiama teismo sprendimo nevykdyti. Dažnai tėvai nesugeba suvaldyti savo emocijų, o tai konfliktą tik gilina ir tuomet į jį įsitraukia įvairios institucijos. Svarbiausia, kad būtent vaikas tampa įkaitu ir tėvų principų įrankiu. Apie tėvų ginčų dėl vaiko gyvenamosios vietos ar bendravimo tvarkos pasekmes bei išeitis pokalbyje su Kauno apygardos teismo teisėja Simona Dementavičiene.
Kas žinotina siunčiantis siuntinius iš trečiųjų šalių? Ar tikrai mokesčiai už atsisųstą dovaną gali viršyti jos kainą? Komentuoja ginčų ir muitų teisės ekspertas, advokatų profesinės bendrijos „HITUS Legal“ partneris, advokatas Eligijus Vinckus.
Pasitaiko atvejų, kai įmonei keičiant veiklos pobūdį ar darbo organizavimo tvarką, vieno ar kelių darbuotojų atliekamos funkcijos darbdaviui tampa perteklinėmis. Tokiu atveju darbo santykiai gali pasibaigti darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės Darbo kodekse nustatyta tvarka. Kas žinotina darbuotojui ir darbdaviui, jeigu tenka atleisti darbuotoją be jo kaltės? Kokios kompensacijos atleidžiamajam priklauso? Apie tai pasakoja advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ partneris, advokatas Egidijus Langys.
Ved. Artūras Matusas
Artėjant šventėms daugelis įmonių svarsto, kaip nustebinti ir kokiomis dovanomis nudžiuginti savo darbuotojus. Kai kur tokios dovanos baigiantis metams jau yrą tapę gražia tradicija. Tačiau teisininkai perspėja, kad, neįvertinus tam tikrų įstatyminių niuansų, dovanos gali tapti papildomais rūpesčiais tiek pačiam darbuotojui, tiek įmonei. Komentuoja teisės firmos „Sorainen“ darbo teisės ekspertė, advokatė Jurgita Karvelė ir vyresnioji teisininkė Gerda Skirbutienė
Teisininkams kalbant apie grupės ieškinių privalumus, Lietuvos žmonės dar retokai naudojasi kolektyvinių ieškinių galimybėmis. Kaip veikia bendro ieškinio institutas, kokiais atvejais verta jungtis kolektyviai ieškoti teisybės? Apie tai pokalbyje su Vartotojų aljanso viceprezidentu, advokatu Ryčiu Jokubausku.
Ved. Artūras Matusas
Nuteistiems asmenims teismo skiriamų bausmių sąraše yra ne tik tokios bausmės kaip bauda, laisvės apribojimas, areštas ar laisvės atėmimas, bet ir viešieji darbai. Kada ši bausmės rūšis skiriama, ar viešaisiais darbais galima pakeisti kitą bausmę? Apie tai kalbame su Panevėžio apygardos teismo teisėju Donatu Jatužiu.
Vykdant baudžiamąjį persekiojimą ar atliekant ikiteisminius tyrimus, pareigūnai neretai taiko įvairias Baudžiamojo proceso kodekse numatytas procesines prievartos priemones. Viena tokių – krata. Ji, anot teisninkų, laikytina viena labiausiai žmogaus teises varžančių procesinės prievartos priemonių, nes ją atliekant yra apribojama privataus gyvenimo būsto nuosavybės neliečiamybė. Ką svarbu žinoti apie kratas? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Constat“ teisininkas Tautvydas Šernas.
Neišgalintys susimokėti už teisines konsultacijas metų pabaigoje tai galės padaryti nemokamai. Aštuntus metus iš eilės rengiamos Lietuvos advokatūros ir Lietuvos Carito akcijos metu neatlygintinai savo teisines žinias žmonėms dovanos beveik 200 advokatų bei jų padėjėjų. Caritas pradeda registraciją į konsultacijas, kurios vyks iki gruodžio 8 dienos visoje Lietuvoje. Akciją pristato Lietuvos Caritas generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė, Advokatūros tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis, advokatas Rostislavas Polubianko.
Ved. Artūras Matusas
Kaip veikia ir kada taikomas Baudžiamajame kodekse numatytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs pareiškia, jog susitaikė? Pokalbis su Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju Ramūnu Keidūnu.
Nuomonės formuotojai į prekių ženklų reklamas vis dažniau įtraukia savo vaikus. Vadinamieji „kidfluenceriai" siūlo dovanas, sveikatinimo paslaugas ar matuojasi drabužius. Ar taip nėra pažeidžiamos vaikų teisės, ar savo vaikų atvaizdo naudojimas reklamai socialiniuose tinkluose gali būti vadinamas išnaudojimu? Kokių galimų etinių, teisinių ir finansinių problemų tai gali sukelti? Komentuoja advokatų kontoros „Glimstedt“ advokatė, Mykolo Romerio universiteto lektorė dr. Dovilė Murauskienė.
Susidūrus su situacija, kai dėl sunkios darbdavio finansinės padėties vėluoja darbo užmokestis , teisininkai primena apie apie darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių galimybę. Pataria teisininkas, darbo ginčų ekspertas Giedrius Gražulis.
Ved. Artūras Matusas
Praėjusią savaitę Kauno apygardos teismas paskelbė sprendimą buvusio Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus kyšininkavimo byloje. Visuomenė ir kai kurie teisininkai stebisi šiuo teismo sprendimu, teigdami, kad jis yra per švelnus. Nuosprendis Viliui Šiliauskui dar nėra įsiteisėjęs ir galės būti skundžiamas per 20 dienų. Apie šią tiek daug vertinimų sulaukusią bylą ir bausmių skyrimo taisykles kitose baudžiamosiose bylose kalbame su sprendimą minėtoje kyšininkavimo byloje priėmusiu Kauno apygardos teismo teisėju Audriumi Meilučiu.
Kokie yra vietos reikalavimai vėjo elektrinėms? Kodėl? Kokių reikia leidimų? Apie šiuos ir kitus dalykus pasakoja advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ partneris, advokatas Jonas Zaronskis.
Turbūt visi esme susidūrę su vienokiomis ar kitokiomis vartotojų teisių problemomis: tarkime, skrydžio metu pasimetė bagažas, naujų batų padas atsiklijavo jau po poros savaičių arba sporto klubas į paslaugų sutartį įtraukė nesąžiningas sąlygas. Kaip elgtis tokiu atveju – ieškoti teisybės ar į nesklandumus numoti ranka? Vartotojų teisių gynėjai primena, kad savo teises ginti būtina ir rekomenduoja pirmiausia pasinaudoti neteismine vartojimo ginčų sprendimo procedūra. Kaip vartojimo ginčus spręsti taikiai pataria Vartotojų aljanso viceprezidentas, advokatas Rytis Jokubauskas.
Ved. Artūras Matusas
18-os metų neturintis žmogus yra laikomas vaiku. Dėl nesirūpinimo vaiku, netinkamo jo auklėjimo, negebėjimo tinkamai jam atstovauti ir užtikrinti jo teises, vaiko atstovai (dažniausiai tėvai), gali sulaukti teisinių pasekmių. Pasekmės gali būti nuo įspėjimo iki laisvės atėmimo, ar vaiko paėmimo iš šeimos. Apie vaiko teisių apsaugą kalbame su Kauno apygardos teismo teisėja Judita Sungailaite.
Akistata – viena iš apklausos formų, kuomet gaunami ir procesine tvarka užfiksuojami liudytojų, nukentėjusiųjų, įtariamųjų ir kaltinamųjų̨ parodymai apie jiems žinomus faktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui. Kitaip tariant, tai baudžiamojo proceso dalyvių – liudytojų ar nukentėjusiojo ir įtariamojo – suvedimas šių parodymų teisingumo patikrinimui. Šis tyrimo veiksmas atliekamas tuomet, kai suvedami du pirmiau apklausti asmenys, kurių parodymuose yra esminių prieštaravimų. Ką apie šį procesą svarbu žinoti akistatoje dalyvaujantiems asmenims ir kaip jis vyksta? Pataria advokatų profesinės bendrijos „Constat“ partneris, advokatas dr. Edgaras Dereškevičius.
Dalis pensinio amžiaus sulaukusių darbuotojų svarsto apie galimybes ir toliau likti darbovietėje, tačiau neretai kyla klausimų, ar ir toliau bus taikomos tokios pat garantijos ir ar likusieji dirbti pensinio amžiaus darbuotojai vėliau nepraras galimybės nutraukti darbo sutartį ir gauti išeitinę išmoką. Komentuoja Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius.
Ved. Artūras Matusas
Kokias bylas nagrinėja administraciniai teismai? Apie tai kalbame su Regionų apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotoju, laikinai einančiu teismo pirmininko pareigas Arvydu Martinavičiumi.
Ne vienas didesnių miestų daugiabučių gyventojas yra susidūręs su nemaloniu jausmu, kai grįžus namo nepavyksta rasti vietos, kur pastatyti automobilį. Kai kurie susitaiko su šia problema, tačiau kiti, neapsikentę perpildytų kiemų, situaciją bando reguliuoti įrengdami užtvarus ar pakabinamas grandines. Kada tai leistina, o kada toks elgesys jau prieštarauja įstatymui? Komentuoja advokatų kontoros „Marger“ partneris, advokatas Augustinas Vaičiūnas.
Keičiantis darbo ar gyvenimo sąlygoms, neretai gali keistis ir pačių darbuotojų poreikiai – kai kurie keičia darbą, o kai kurie gali norėti sumažinti arba padidinti savo darbo krūvį. Kaip ir bet kuriais kitais atvejais, taip ir keičiant darbo laiką tiek darbdaviui, tiek darbuotojui galioja Darbo kodekse nustatytos taisyklės, kurių abi pusės turėtų laikytis. Kokia tvarka galioja norintiems keisti darbo laiką paaiškina advokatų kontoros „TGS Baltic“ teisininkė, advokatė Indrė Mažeikaitė.
Ved. Artūras Matusas
Lietuvos teismuose kasdien išnagrinėjama šimtai bylų. Nemažą jų dalį sudaro ginčai, susiję su turto paveldėjimu, santuokos nutraukimu, išlaikymo vaikams priteisimu, taip pat darbo santykiais. Siekdami, kad kuo daugiau žmonių žinotų, kaip greičiau ir efektyviau išspręsti teisinį ginčą, spalio 25 d. – Lietuvos Konstitucijos ir Europos teisės dieną – Lietuvos teismai kviečia atvykti ir gauti nemokamą teisinę konsultaciją teismuose. Apie konsultacijas teismuose pasakoja Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo padėjėja Jolita Knystautaitė.
Nors teisės aktai numato, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, gyvenime susiklosto visaip. –Po skyrybų ar kitais atvejais, kai vaiko tėvai gyvena atskirai, pasitaiko situacijų, kai vienas iš tėvų neleidžia kitam matytis su vaiku. Ką tokiu atveju reikėtų daryti? Pataria advokatė, Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė, advokatų profesinės bendrijos „Auctoritas“ vadovaujanti partnerė Eglė Morkūnienė.
Ko gero nuomotis būstą vienu ar kitu gyvenimo momentu teko daugumai. Kiek retesnė, tačiau aktuali situacija siūlyti savo būstą ar kitą nekilnojamąjį turtą nuomai. O kaip gauti pajamas ir neturėti dėl to bėdų ateityje? Komentuoja teisės firmos „Sorainen“mokesčių ekspertė Gerda Skirbutienė.
Ved. Artūras Matusas
2024 aisiais apylinkių teismų laukia reforma. Vykdant pertvarką, didelė atsakomybė tenka reorganizuojamų teismų vadovams. Apie artėjančią reformą, apylinkių teismus pasiekiančias bylas, apie aktualius pokyčius gyventojams ir patiems teismų darbuotojams svarstome su naujuoju Šiaulių apylinkės teismo pirmininku Ernestu Šukiu.
Ar grasinimas „paduoti į teismą“ tikrai geras santykių aiškinimosi ir problemos sprendimo būdas? Ar įvertinate svarbų faktorių, kad bylą pralaimėjusi šalis ne tik neatgauna savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, bet dar ir turi apmokėti savo oponento patirtas teisinės pagalbos išlaidas advokatui? O kaip bus su išlaidomis, jeigu ketinate bylinėtis su valstybės institucija? Apie bylinėjimosi išlaidas ir ar visada moka pralaimėjusi pusė pokalbyje su advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ advokatu Dainiumi Antanaičiu.
Pastaruoju metu vėl rinkoje nerimą keliantys signalai: kritusi įmonių produkcijos paklausa ir vėluojantys mokėjimai. Girdime pranešimų ir apie įmonių veiklos apimčių mažinimą, veiklos ar jos dalies stabdymą, yra užuominų ir apie įmonių bankrotų bangą. Kiek įmanoma tam pasiruošti, kaip elgtis gresiant nemokumui? Komentuoja advokatų kontoros „NOOR“ vyriausiasis teisininkas Vytis Grybauskas.
Ved. Artūras Matusas
Draudimo bendrovės kartais atsisako mokėti draudimo išmokas. Kokie tai atvejai, ar visada pagrįstai atsisakoma išmokėti išmokas už patirtą žalą? Apie ginčus teismuose dėl draudimo išmokų nemokėjimo pasakoja Vilniaus apygardos teismo teisėja, Mykolo Romerio universiteto partnerystės profesorė Rūta Petkuvienė.
Turbūt visi esame matę skelbimų, kuriuose nurodoma, kad įmonė paslaugas teikia 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Visi norime, kad į mūsų poreikius ar problemas būtų sureaguota kuo greičiau ir bet kuriuo paros metu, tad tokie pasiūlymai neabejotinai padeda sulaukti daugiau klientų susidomėjimo. Tačiau, ar tikrai visos įmonės gali siūlyti tokio pobūdžio paslaugas? O jeigu ir siūlo, ar jos tinkamai laikosi Darbo kodekse numatytų reikalavimų? Pokalbyje dalyvauja advokatų kontoros COBALT asocijuota teisininkė Darbo teisės praktikos grupėje Eglė Tamavičiūtė.
Kaip rodo Valstybinės darbo inspekcijos atliekamų tyrimų statistika, psichologinis smurtas darbe viena aktualiausių šių dienų problemų. Nors ne visi skundai pripažįstami pagrįstais (kartais darbuotojai klaidingai interpretuoja, kas yra psichologinis smurtas), pranešimų apie patiriamą spaudimą nemažėja. Kaip atskirti kas yra psichologinis smurtas ir tinkamai surinkti tai įrodančius duomenis? Komentuoja teisės firmos „Sorainen“darbo teisės ekspertė, advokatė Jurgita Karvelė.
Ved. Artūras Matusas
Kokios priežastys lemia, kad baudžiamasis procesas kartais užtrunka? Ar pakankamas baudžiamojo proceso reglamentavimas, gal reikėtų pokyčių, kurie padėtų procesą pagreitinti? Apie tai kalbame su Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju Mindaugu Povilansku.
Gyvenimas santuokoje ne visada susiklosto taip, kaip tikėtasi – vieni nesutarimai būna tik laikini, dėl kitų bendras gyvenimas tampa nebeįmanomas. Apsispręsti dėl santuokos ateities porai kartais gali prireikti laiko, pabuvimo ir apsisprendimo dėl ištikusios krizės atskirai. Teisininkai primena, kad tokiais atvejais galima pasinaudoti įstatymo numatyta galimybe nustatyti gyvenimą skyrium – separacija. Apie stotele tarp santuokos ir jos nutraukimo vadinamą separaciją pokalbyje su advokatų kontoros SPES advokate Kristina Udriene.
Nuo kitų metų įsigalioja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimai. Juose ypatingas dėmesys skiriamas nepilnamečių vaikų interesų gynybai ir jų atstovavimui, taip pat supaprastinama procedūra ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai suteikiama diskrecijos teisė nuspręsti teikti teisinę pagalbą įvertinus asmenis individualias aplinkybes. Yra ir daugiau žinotinų pokyčių. Komentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorė Živilė Poželienė ir šios tarnybos direktorės pavaduotoja Asta Slidziauskienė.
Ved. Artūras Matusas
Po 2019 m. plačiai nuskambėjusio vadinamojo teisėjų korupcijos skandalo, visuomenės nuomonės apklausos parodė, kad Lietuvos gyventojai viena iš nepasitikėjimo teismais priežasčių įvardija korupciją. Ką pavyko nuveikti atsikratant korupcijos etiketės ir ką toliau planuojama daryti teismų vidiniam skaidrumui įgyvendinti? Pokalbyje dalyvauja už korupcijos prevenciją teismuose atsakingas pareigūnas, Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus vyresnysis patarėjas dr. Justinas Bagdžius.
Nemažai daliai žmonių, tarp jų ir jau gaunančių pensiją, neretai kyla klausimų – kaip apskaičiuojama senatvės pensija, į kokius rodiklius yra atsižvelgiama ir ar vien darbo stažas lemia senatvės pensijos dydį? Taip pat pastebima, kad ne visi gyventojai žino, kur galėtų pasitikrinti sukaupto darbo stažo dydį bei kitus svarbius duomenis, reikšmingus senatvės pensijos apskaičiavimui. Ką derėtų žinoti primena advokatų kontoros „Marger“ vyresnysis teisininkas, advokatas Haroldas Ivanauskas.
Be kasmetinių atostogų kiekvienas darbuotojas turi galimybę prašyti darbdavio suteikti ir nemokamas atostogas. Kada ir kokiais atvejais jos darbuotojui gali būti skiriamos? Kada darbdavio galima prašyti nemokamų atostogų? Komentuoja advokatų kontoros „LEXGATE Tamošaitis ir partneriai“ advokato padėjėja Genovaitė Rimeikytė-Svist.
Ved. Artūras Matusas
Liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Atsirado ir nauja prevencinė priemonė – apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Galiojančių smurto orderių jau priskaičiuojama apie tūkstantį, jie ne tik skiriami, bet ir skundžiami. - Mat pavojingais pripažinti asmenys konkretų orderį per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali skųsti apylinkės teismui. Nukentėjusieji teigia, kad aplinkoje orderis gali būti paskirtas tinkamai neįvertinus esamos padėties bei realios pavojaus galimybės, kad pasitaiko atvejų, kai institucijų pagalba yra manipuliuojama dėl asmeninių paskatų. - Ką pastebi su šia naujove ir skundais susidūrę teismai, kokia praktika formuojasi, ar arešto orderis netampa galimybe manipuliuoti? Komentuoja Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis.
Pirkdami būstą daugelis mūsų atliekame vieną didžiausių finansinių ir teisinių operacijų gyvenime, todėl rekomenduojma viską labai gerai apgalvoti. Deja teisininkai pastebi, kad visgi dažniausiai vadovaujamės emocijomis, nustumdami į šalį racionalius argumentus ir patarimus. Kokias pagrindines klaidas padarome ir kaip jų išvengti įsigyjant nekilnojamąjį turtą? Pataria advokatų kontoros „Aliant“ vyresnioji teisininkė, advokato padėjėja Karolina Jonaitienė.
Ved. Artūras Matusas.
Jau pora metų, kai galima atlikti notarinius veiksmus nuotoliu. Naujoji tvarka tampa vis populiaresnė, atsirado ir naujų elektroninių įrankių, kurie padės eNotaro sistema besinaudojantiems klientams dar greičiau gauti teisines paslaugas. Apie naujas galimybes greičiau patekti pas notarą pasakoja Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis.
Kaip elgtis, jei sužinojote, kad Jūsų namus už kompensaciją valstybė nori paimti visuomeniniams poreikiams. Kokiais atvejais taip gali nutikti? Kokias teises turite ir ką daryti? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ advokato padėjėja Viktorija Dubovskienė.
Vis dažniau išgirstame apie neteisėtai į kitą valstybę vieno iš tėvų išvežtus savo vaikus. Ši problema tampa vis aktualesnė, nes augant migracijai sukuriama daugiau mišrių šeimų. Aptarinėjant vaikų išvežimo atvejus dažniausiai visuomenė pasidalija į dvi grupes – teisinančius ir smerkiančius. Dažnai keliamas ir klausimas – kaip vienas iš tėvų, neva ginantis savo vaiką nuo kito tėvo ar motinos, gali būti laikomas jo pagrobėju? Tad kaip, kartais neturint ir jokių piktų kėslų, netapti savo vaiko grobiku? Diskutuoja Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos profesorė, advokatė Inga Kudinavičiūtė-Michailovienė ir teismo mediatorė, Lietuvos mediatorių rūmų pirmininkė Odeta Intė.
Ved. Artūras Matusas
Dėl kokių nusikaltimų dažniausiai teisiami nepilnamečiai, nuo kokio amžiaus jiems galioja baudžiamoji bei administracinė atsakomybė? Kaip vyksta teisminis procesas, kuriame dalyvauja nepilnamečiai asmenys? Apie tai pokalbyje su nepilnamečių baudžiamosiose bylose besispecializuojančia Kauno rūmų teisėja Vita Padriezaite.
Į darbo rinką grįžtantiems žmonėms antstoliai siūlo suteikti ne „skolų atostogas“, o „mokesčių atostogas“. Teigiama, kad jos ne tik skatintų dirbti legaliai, bet ir valstybei padėtų sutaupyti dešimtis milijonų eurų. Komentuoja antstolis, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys Laurynas Lukšys.
Teisininkai pastebi , kad nuomininkai neretai susiduria su įvairiais sunkumais, kurie jiems trukdo tinkamai vykdyti nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Tai kartais baigiasi iškeldinimu, kurio imasi būsto ar kitų nuomojamų patalpų savininkas. Kaip elgtis ir ką derėtų žinoti nuomotojui ir nuomininkui apie iškeldinimą? Pataria advokatų kontoros „Marger“ jaunesnysis teisininkas Lukaš Mackevič.
Ved. Artūras Matusas
Prasidėjus karui Ukrainoje, Europos Sąjunga įvedė sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, kurios galioja iki šiol. Teisininkai pastebi, kad vis dar yra įmonių, kurios ryžtasi sankcijas apeiti, nors toks žingsnis gali turėti itin prastų pasekmių tiek įmonei, tiek jos vadovui, tiek verslo partneriams. Apie atsakomybę už sankcijų pažeidimus ar bandymus apeiti pasakoja advokatas, advokatų profesinės bendrijos „Magnusson“partneris Evaldas Rapolas.
Pasirodo, nors pasižadėjimas tuoktis neįpareigoja ir negali būti įgyvendintas prievarta, jis gali sukelti tam tikras teisines pasekmes, kurios kyla nesudarius santuokos. Teisinius atšauktų sužadėtuvių aspektus aptariame su advokatų kontoros „Pakėnas ir partneriai“partneriu, advokatu Domu Pakėnu.
Atšilus orams, padaugėja pramoginių, kultūrinių, verslo ir edukacinių renginių. Nors organizatoriai stengiasi apgalvoti kiekvieną detalę, šioje srityje dažnai pamirštami teisiniai reikalavimai. Teisininkai perspėja, kad nesilaikant teisės aktų, gali grėsti nemalonumai ir nemenkos baudos. Kokios rizikos aktualios renginių organizatoriams? Komentuoja Teisės firmos „Sorainen“ partnerė, advokatė Monika Mališauskaitė-Vaupšienė.
Ved. Artūras Matusas
Pagal baudžiamąjį kodeksą turto konfiskavimas yra priverstinis bet kokio pavidalo turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Kokios dažniausiai pasitaikančios situacijos, kai turtas yra konfiskuojamas? Ar galima konfiskuoti automobilį, jeigu jis priklauso pagal bendrąją jungtinę nuosavybę? Į šiuos ir kitus klausimus apie turto konfiskavimą baudžiamajame procese atsako Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis.
Baigiasi pereinamasis laikotarpis, kuris buvo numatytas darbdaviams prisitaikyti prie Darbo kodekso pakeitimo. Nuo birželio 1 d. nebelieka kompensacijų už kilnojamojo pobūdžio darbą, darbą lauko sąlygomis, darbą susijusį su važiavimu. – Ką kilnojamojo darbo pobūdžio kompensacijų panaikinimas reiškią darbuojams ir darbdaviams? Paaiškina advokatų profesinės bendrijos „iLAW LEXTAL“partneris, advokatas Mantas Mikalopas.
Galimybė dirbti nuotoliu jau tapo įprasta praktika nemažoje dalyje įmonių, o artėjant vasarai darbdaviai sulauks dar daugiau darbuotojų prašymų dirbti kitame mieste, sodyboje, pajūryje, o gal ir kitoje valstybėje. Nors darbuotojams tai gali būti išties patraukli galimybė, tačiau darbdaviams toks režimas yra susijęs su tam tikromis rizikomis, kurias svarbu įsivertinti. Todėl teisininkai atkreipia dėmesį, kad svarbiausia aiškiai abipusiai sutarti nuotolinio darbo tvarką. Komentuoja advokatų kontoros „Triniti Jurex“ vyresnioji teisininkė Vilma Brilinkevičienė.
Ved. Artūras Matusas
Apie vaikų prasižengimus: būtent vaikai neretai tampa nukentėjusiais, liudytojais ar pažeidėjais ir yra įtraukiami į bylų nagrinėjimo procesą. O artėjant vasaros atostogoms, vis daugiau mažamečių laiką praleis lauke. - Ar kieme iškrėsta išdaiga gali sukelti teisinių pasekmių? Ir kas už jas atsakys? Komentuoja Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis.
2022 m. Lietuvoje santuoką nutraukė 7395 poros, kuriose augo beveik 6000 vaikų. Siekiant mažinti šeimos ginčų pasekmes tiek vaikams, tiek kitiems šeimos nariams, Lietuvoje jau daugiau jau kaip dvejus metus yra sudaryta galimybė šeimos ginčus, prieš kreipiantis į teismą, pabandyti išspręsti taikiai. Mediacija - būdas greičiau išsiskirti, ar galimybė, net ir gyvenant skyrium, vienas kitą geriau suprasti? - tai svarstome su Lietuvos mediatorių rūmų pirmininke Odeta Inte ir Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos profesore, mediatore Agne Tvaronavičiene.
Soduose ir kiemuose vykstant pavasariniams lauko darbams, kartais tenka aiškintis santykius su kaimynais. Konfliktų kyla dėl įvairiausių priežasčių: viešai ar per nuotolį diskutuojama ir ginčijamasi dėl per kelis sklypus augančių medžių, kurie neva užstoja saulę kitapus tvoros augantiems augalams, dėl vaikų žaidimų aikštelių, ar dėl tos pačios kelis centimetrus priartėjusios tvoros. Pasitaiko, kad tokie ar panašūs konfliktai tarp kaimynų nagrinėjami net teisme. Kokių taisyklių reikia laikytis ir ką reikia žinoti, prieš imantis sklypo želdinimo ar tvoros tvėrimo? Pataria advokatų kontoros „ ALIANT Tarvainytė ir partneriai “vyresnioji teisininkė Karolina Jonaitienė.
Ved. Artūras Matusas
Viešojoje erdvėje nuolat kyla diskusijos apie kartais pačių garsių asmenų išviešintas skyrybas, konfliktus, smurtą artimoje aplinkoje ar fizinio skausmo sukėlimą. Šiame fone galima išgirsti ir nemažai teorijų bei spekuliacijų buvo smurtas ar ne, kas yra tikrasis kaltininkas, ir kuri pusė visgi yra auka. Kiek sudėtinga įrodyti atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimą? Pokalbyje dalyvauja advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ advokatas Egidijus Kieras.
Dalis porų renkasi bendrą gyvenimą nesusituokus. Nors jų santykiai neįforminti oficialiai, tokios šeimos dažnai turi vaikų, bendrai užgyvento turto ir bendrų skolinių įsipareigojimų. O kaip viskas klostosi ir kaip viską traktuoja teisė, jeigu santuokos neįteisinusi pora nusprendžia išsiskirti? Komentuoja teisės firmos „Sorainen“ vyresnioji teisininkė, advokatė Jurgita Karvelė.
Artėjant moksleivių vasaros atostogoms, įsibėgėja aktyvi sezoninių darbų paieška: nepilnamečiai planuoja ir ieško laikinų įdarbinimo vietų, norėdami užsidirbti ir išbandyti save pirmuose darbuose. Darbdaviams tokie darbuotojai padeda užpildyti trumpalaikes sezonines darbo vietų trūkumą. Valstybinė darbo inspekciją primena, kad įdarbinant nepilnametį, yra keliami papildomi ir svarbūs reikalavimai juos įdarbinantiems. Vaikų ir paauglių darbo reglamentavimą pristato Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius.
Ved. Artūras Matusas
Vagystė, transporto priemonės vairavimas neblaiviam, viešosios tvarkos sutrikdymas – tai tik keletas veikų už kurias gali kilti tiek administracinė, tiek ir baudžiamoji atsakomybė. Kada už administracinį nusižengimą baudžia policija, o kada teismas? Kur yra riba tarp šių atsakomybių? Paaiškina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alenas Piesliakas.
Ar žinote, kad turite galimybę valstybės lėšomis gauti mediacijos paslaugas? Kokiuose ginčuose ir kokią mediaciją valstybė užtikrina? Pokalbis su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktore Živile Poželiene ir šios tarnybos direktorės pavaduotoja Asta Slidziauskiene.
Taikus skyrybų susitarimas tausoja šeimos psichinę sveikatą ir apsaugo nuo didelių išlaidų. Tačiau neretai pasitaiko situacijų, kai buvusiems sutuoktiniams tenka grįžti į teismo salę net ir pasibaigus skyrybų procesui. Teisininkai perspėja, kad nutraukiant santuoką svarbu atkreipti dėmesį į apsaugas, kurios bus aktualios, jeigu vienas iš sutuoktinių buvo nesąžiningas. Komentuoja advokatų bendrijos „Cobalt“ vadovaujanti teisininkė, advokatė Renata Cibulskienė.
Ved. Artūras Matusas
Kas turi įvykti darbovietėje, kad darbuotojas suprastų, jog tai yra mobingas? Kur ieškoti teisybės? Kaip įrodyti mobingo faktą, jeigu vienas darbuotojas stoja ginti savo teisių prieš visą arba dalį kolektyvo? Kiek tokių bylų pasiekia Lietuvos teismus? Pokalbis su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Jurga Žulpe.
Kokiais atvejais uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimą-pardavimą privaloma įforminti notariniu sandoriu? Kokia atsakomybė gresia už tokio reikalavimo pažeidimus, ką apie tai liudija Lietuvos teismų praktika? Komentuoja teisės firmos „Sorainen“ partneris, advokatas Kazimieras Karpickis.
Eismo įvykis jo dalyviams dažniausiai sukelia nemenką stresą ir išgąstį. Tokiomis aplinkybėmis avarijoje nukentėjęs asmuo iš kito įvykio dalyvio gali sulaukti spaudimo prisiimti kaltę ir tapti be kaltės kaltu. Draudikai atkreipia dėmesį, kad praktikoje ginčytinų atvejų pasitaiko neretai, todėl itin svarbu būti pasiruošus įžūliam kito avarijos dalyvio elgesiui ir apgalvotai išspręsti situaciją. Kaip nepasiduoti spaudimui ir neprisiimti svetimos kaltės pataria draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Ved. Artūras Matusas
Gyventojų pajamų mokesčio deklaravimas: kaip tinkamai jam pasiruošti?Pataria teisės firmos „Sorainen“ mokesčių ekspertė Gerda Skirbutienė.
Kiek dar svarbus gyvenamosios vietos deklaravimas? Kas, kur ir kaip privalo ir gali deklaruoti gyvenamąją vietą? Komentuoja advokatų kontoros ILAW LEXTAL advokatė Eglė Višinskienė.
Dronai panaudojami vis plačiau: bepilotės skraidyklės pasitelkiamos ne tik pramogoms, bet ir saugai, kontrolei ar karo pramonei. Ateities vizija – dar drąsesnė: jau pasvarstoma apie dronų įtraukimą į prekių ar net keleivių transportavimą. O kaip Lietuvoje reglamentuojamas dronų skraidymas ir kokie leidimai jiems yra būtini? Paaiškina advokatų kontoros „Marger“ partneris, advokatas Augustinas Vaičiūnas.
Ved. Artūras Matusas
Kreipdamiesi į teismą žmonės dažniausiai yra įsitikinę , jog kilusį ginčą gali išspręsti tik teismas. Tačiau jau ir bylinėjantis teisme yra galimybė ginčą išspręsti taikiu, abiejų šalių sutarimu taikant mediaciją. Kas yra mediacija? Ar ji mokama? Kokiose bylose galima medijuotis? Į klausimus atsako Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, mediatorius Andžejus Maciejevskis.
Šiandien, socialinių medijų ir internetinės žiniasklaidos bei prekybos ir paslaugų laikais, vis dažniau pasitaiko asmens duomenų apsaugos pažeidimų atvejų. Kai kurios įmonės vis dar laikosi klaidingos nuomonės, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, atlikusi tyrimą dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) pažeidimų, skirs tik įspėjimą ir nedidelę baudą. Vis dėlto, teisininkai pastebi , kad toks požiūris ne visada pasitvirtina, o Lietuvoje šiandien vis dažniau kreipiamasi į teismą ir bandoma prisiteisti neturtinės žalos atlygį už teisių pažeidimus. Apie BDAR pažeidimus įmonėse, apie tai ar įmanoma prisiteisti neturtinę žalą, patarimais dalijasi advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ partneris, advokatas Egidijus Langys.
Apsidrausti būstą nemažai daliai lietuvių tampa įprastine praktika. Tačiau būstą apsidrausti gali tapti sudėtinga, kai savininkų yra daugiau nei vienas. O jeigu čia sutarimo nėra, arba draudžiasi ne visi gyventojai, problemų atsiranda daugybė. Skaudžiausios jos – nutikus nelaimei. Tad kaip užtikrinti turto priežiūrą ir apsaugą, kai būstas priklauso keliems savininkams? Komentuoja BTA Turto draudimo rizikų skyriaus specialistė Aurelija Baranauskaitė ir advokatas, advokatų kontoros „Noor“ partneris Povilas Karlonas.
Ved. Artūras Matusas
Nuo sausio 1 d. kiek pasikeitė prašymų kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą nagrinėjimo tvarka bei kompesacijos dydis. Ką turėtume žinoti, jeigu nukentėjome nuo smurtinio nusikaltimo bei patyrėme turtinę ar neturtinę žalą? Kaip vykdomas žalos išieškojimas ir kokios nukentėjusių pareigos bei teisės šiame procese? Paaiškina advokatų profesinės bendrijos „Constat“ advokato padėjėjas Tomas Jasaitis.
Kartais tenka išgirsti frazę „Jeigu jau kreiptis, tai tiesiai į Aukščiausiąjį Teismą“. Kaip ir kokie skundai yra priimami Lietuvos Aukščiausiajame Teisme? Kokios svarbiausios bylos išnagrinėtos praėjusiais metais? Teismo veiklą ir viziją pristato naujoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Danguolė Bublienė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė.
Daugelis ne kartą esame girdėje apie nuomonės formuotojus. Pastebima, kad nuomonės formuotojų arba vadidnamųjų ifluencerių rinkodara, apimanti prekių ženklų ir nuomonės formuotojų bendradarbiavimą, yra galingas įrankis, šią strategiją sėkmingai naudoja tūkstančiai verslų. Nuomonės formuotojų rekomendacijos ar pritarimai gali padėti prekių ženklams išplėsti savo pasiekiamumą ir pritraukti potencialių klientų. O kaip teisiškai reglamentuoti nuomonės formuotojų ir verslo santykiai, kokiais būdais derėtų juos įteisinti ? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Lawcorpus|Venslauskas“teisininkė Ingrida Varanavičė.
Ved. Artūras Matusas
Operatyvus ir tinkamas dokumentų įteikimas pagreitina teisinius procesus. Tai veiksminga priemonė pranešti apie svarbią teisinę reikšmę turinčius įvykius ar teisinius ketinimus asmenims, vengiantiems vykdyti savo prievoles ar įsipareigojimus. Būtent antstoliai ar jų padėjėjai teikdami paslaugas, perduoda arba įteikia dokumentus kitiems Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ar juridiniams asmenims fizinių ar juridinių asmenų prašymu. Dokumentai gali būti įteikiami ir teismo pavedimu – šiuo atveju antstoliai jau vykdo valstybės patikėtas funkcijas. Kuo svarbi ir naudinga antstolių teikiama dokumentų įteikimo paslauga, komentuoja antstolis, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys Laurynas Lukšys.
Apie Darbo kodekso pokyčius, aktualius tėvams auginantiems vaikus: ar žinojote, kad nuo šių metų sausio biudžetinių įstaigų darbuotojai, auginantys vaikus iki 3 metų, gali dirbti 32 val. per savaitę? O ar žinote, kad darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos 30 kalendorinių dienų tėvystės atostogos gali būti skaidomos į dvi dalis? Apie tai plačiau pasakoja advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ advokatas Egidijus Kieras.
Statistika liudija, kad įmonės vis dažniau susiduria su mokumo problemomis, o dėl to kenčia darbuotojai – jiems nesumokamas atlyginimas arba jį mokėti vėluojama. Visgi darbuotojų tolerancija nemokiems darbdaviams labai didelė – žmonės algų laukia ir po keletą mėnesių. Kokie sektoriai turi daugiausia bėdų ir kokiais keliais atgauti nesumokėtus atlyginimus? Pokalbyje dalyvauja skolų išieškojimo ir teisinių paslaugų įmonės „Legal Balance“ vadovas Marius Šlepetis.
Ved. Artūras Matusas
Politikai siūlo nustatyti aiškią, skaidrią ir valstybės remiamą specializuotą pagalbą galimą seksualinį smurtą patyrusiems vaikams ir jų artimiesiems, taip pat taikyti griežtesnes bausmes už vaikų seksualinį išnaudojimą. Diskutuoja Vaikų teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis, Seimo narys Vytautas Bakas.
Sutuoktiniui, kuris teigia, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, tenka įrodinėti, kad kito sutuoktinio kaltė lėmė santuokos iširimą. Teisininkai pastebi, kad kaltės kriterijus ištuokos bylose nėra paprastas aspektas. Dažnai tai ilgi, emocingi procesai , nagrinėjami uždaruose teismo posėdžiuose, nes žmonės neretai atskleidžia pikantiškas, intymias savo gyvenimo detales. Kaltę yra sunku įrodyti net ir baudžiamosiose bylose, o šeiminiuose santykiuose ypatingai, nes šeimos santykiai yra labai individualūs, privatūs ir valstybės intervencija į juos yra gana minimali. Komentuoja Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos profesorė, advokatė Inga Kudinavičiūtė-Michailovienė.
Ved. Artūras Matusas
Nemažėjant mobingo atvejų, buvo pakeistas Darbo kodeksas kodeksas, į jį įtraukiant psichologinio ir fizinio smurto prevenciją. Šiais pakeitimais visos įmonės, kurios turi 50 darbuotojų ar daugiau, buvo įpareigotos įsidiegti Smurto prevencijos politiką. Ar šią sudėtingą problemą dabar bus spręsti lengviau, kiek įmanoma užkirsti kelią mobingui darbe, kiek pavyks įrodyti jį buvus, ar neatsiras piktnaudžiaujančių mobingo sąvoka? Pokalbis su advokatų kontoros COBALT vadovaujančia teisininke Jovita Valatkaite.
Skaičiuojama, kad per metus vairuotojo pažymėjimo netenka daugiau kaip 4 tūkstančiai vairuotojų. Populiariausi pažeidimai nesikeičia – vairavimas išgėrus ir greičio viršijimas. Už kokius pažeidimus gali netekti vairuotojo pažymėjimo? Ar yra galimybė jo netekus susigrąžinti pažymėjimą anksčiau nustatyto termino? Komentuoja advokatė ir mediatorė Eglė Gecevičė.
Valstybinė darbo inspekcija primena, kad Darbo kodeksas reglamentuoja teisę į ne visą darbo laiką, nuotolinį darbą, darbo laiko režimą, darbo sutarčių įvairovę, nemokamą laisvą laiką šeimos poreikiams. Apie lanksčias darbo sąlygas pasakoja Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėja Ieva Piličiauskaitė.
Ved. Artūras Matusas
Vieni jautriausių ir sudėtingiausių ginčų teisme – šeimos santykių, kurie paliečia mažiausius mūsų visuomenės narius – vaikus. Kaip teismuose nustatoma vaiko gyvenamoji vieta ir bendravimo tvarka, jeigu tėvai neturi bendro sutarimo? Kokiais atvejais nustatomas „50:50“ tėvų ir vaikų bendravimo modelis? Ar tėvai gali tapti savo vaiko grobėjais? Pokalbis su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėju, Teisėjų asociacijos pirmininku, MRU Teisės mokyklos partnerystės profesoriumi dr. Gediminu Sagačiu.
Pakeitėte darbą ir išsivedėte buvusio darbdavio klientus? – Galimai nesąžiningai konkuruojate. Ką turėtų žinoti darbuotojai pereidami dirbti pas buvusios savo darbovietės konkurentus, kokios informacijos jokiais būdais negalima atskleisti ir kaip darbdavys gali nuo nesąžiningos konkurencijos apsisaugoti? Apie konfidencialumo susitarimus, komercines paslaptis ir patentus pasakoja advokatas, advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ partneris, Jonas Zaronskis.
Ved. Artūras Matusas
Daugelyje teisininko įsikišimo reikalajančių konfliktinių situacijų specialistai pataria įrodymais pasirūpinti iš anksto. O ar galime įrašyti pokalbį neįspėję kitos šalies ir tai panaudoti kaip įrodymą teisme arba darbo ginčų komisijoje? Paaiškina advokatų kontoros „Justicion“ partneris, advokatas Aleksandras Kovalevskis.
Seimas palengvino daugiabučių gyventojų susirinkimų skelbimo ir sprendimų priėmimo tvarką. Nuo šių metų pakeitimai galios priimant sprendimus dėl daugiabučio prisijungimo prie jau veikiančios bendrijos, dėl bendrijos steigimo ir kitais klausimais. Ar pakeitus įstatymą, tikrai bus lengviau įsteigti daugiabučių bendriją ir priimti sprendimus? Komentuoja advokatų kontoros „Glimstedt“advokatas Mindaugas Jablonskis.
Daugėja žmonių norinčių pasikeisti pavardę. Pasak savivaldybių civilinės metrikacijos skyrių darbuotojų, tapatybės keitimas dažniausiai jau būna gerai apgalvotas žingsnis. Iš dešimties žmonių, panorusių vadintis kitaip, septyni keičia pavardę ir tik trys – vardą. Kodėl ir kaip gali pasikeisti pavardę? Pataria advokatų profesinės bendrijos „Constat“ advokatas Girius Ivoška.
Ved. Artūras Matusas
Po vienos ar kitos garsesnės bylos dažnai tenka išgirsti pasipiktinusių, kad teismas skyrė per menką bausmę. O kodėl už tas pačias nusikalstamas veikas skiriamos skirtingos bausmės? Ar teisingumas bus įvykdytas tik skiriant pačią griežčiausią? Apie bausmių skyrimo principus, bausmių rūšis pokalbyje su Vilniaus apygardos teismo teisėju Mindaugu Povilansku.
Ne tik kai kurių darbuotojų trūkumas yra problema, su kuria susiduria darbdaviai. Vienas iššūkių, susijusių su darbuotojais, kai tenka spręsti nemalonias bėdas, yra darbuotojų sukčiavimas. Policijai dažniausiai atsisakant tirti tokius įmonės vidaus įvykius, iniciatyvos tenka imtis patiems darbadaviams. Kiek ir kaip jų interesus gina ir Darbo kodeksas? Komentuoja teisės firmos „Sorainen“ ekspertė, advokatė Jurgita Karvelė
Augant elektros energijos, šildymo bei kitų komunalinių paslaugų kainoms, daliai žmonių laiku susimokėti mokesčius gali tapti iššūkiu. Kaip elgtis, kad išvengtumėme skolų susidarymo, ir kokias teises turime, jei skolos jau perduotos administravimo bendrovei ar antstoliui? Pataria Antstolių garbės teismo pirmininkas, antstolis Irmantas Gaidelis.
Ved. Artūras Matusas
Patarimai gavusiems šaukimą į karinę tarnybą: kaip atlikti savo pareigą? Pokalbyje dalyvauja Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas.
Neperžengti privatumo – tai pagrindinė taisyklė pradedant darbuotojų atranką. Ko gali ir ko negali būsimo darbuotojo klausti darbdavys? Svarbiausius teisinius niuansus asmens duomenų tvarkymo srityje kandidatams į darbuotojus ir jų darbdaviams komentuoja advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris, advokatas Mindaugas Civilka.
Kartu su draugu ar giminaičiu įsigijote žemės sklypą? – Vadinasi turite bendrą dalinę nuosavybę. Kaip tokia nuosavybe naudotis, ar gali tokį turtą atsidalinti? Pataria advokatų kontoros „Pakėnas ir partneriai“partneris, advokatas Domas Pakėnas.
Ved. Artūras Matusas
Vėlavimas į darbą iš tiesų yra neigiamas įprotis, tačiau kartais dėl įvairių aplinkybių, pavyzdžiui, gamtos sąlygų ar šeiminių įsipareigojimų vykdymo, tai tampa neišvengiama. O kas gresia į darbą dažnai vėluojančiam darbuotojui? Komentuoja Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėja Ieva Piličiauskaitė.
Įstatymai saugo nepilnamečius nuo agresyvios komercinės veiklos, klaidinančios reklamos įtakos ir kitų netinkamų įtaigos formų, veikiančių vaikų ir jų artimųjų ekonominį elgesį. Tačiau teisininkai pastebi, kad teorija neretai skiriasi nuo praktikos.Ypač tai aktualu kalbant apie skaitmeninę erdvę, kuroje vaikai praleidžia vis daugiau laiko. Kuo vaikams pavojinga virtuali erdvė paaiškina advokatų kontoros „Cobalt“ vyresnioji teisininkė Renata Vasiliauskienė.
Gyvenamieji, poilsio, kūrybinės dirbtuvės, svečių namai, administracinės - tokios paskirties parduodamas patalpas kaip butus galima rasti nekilnojamojo turto pardavimo ir nuomos svetainėse. Ką reiškia būsto naudojimo paskirtis ir kokias rizikas reiktų įsivertinti, jeigu vis dėlto pasirenkamas ne gyvenamosios paskirties būstas nuolatiniam gyvenimui? Pataria advokatė, advokatų kontoros „ Izokaitienė, Bartkevičienė ir partneriai“ partnerė Sabina Izokaitienė.
Ved. Artūras Matusas
Kas pagal įstatymą yra nepilnametis, kokia baudžiamoji atsakomybė ir už kokius nusikaltimus jiems gresia? Nepilnamečių bausmes ir proceso ypatymus komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Constat“ advokato padėjėja Alfreda Jasiukaitienė.
Dar praėjusių birželį Seimas pakeitė per 40 Darbo kodekso straipsnių. Paskutinis pataisų blokas įsigaliojo nuo sausio 1 d. Nors dalis nuostatų pakeistos nežymiai, atsiranda aktualių naujovių ir darbuotojams, ir darbdaviams. Pasikeitimus apžvelgia advokatas, ILAW LEXTAL partneris, darbo teisės ekspertas Mantas Mikalopas.
Aplinkosaugininkai perspėja apie laukinio gyvūno hibrido laikymo namie pavojus ir sako , kad egzotikos trokštantys žmonės laukiniams gyvūnams lemia pražūtį. Kodėl tai pavojinga ir ar teisėtas laukinių gyvūnų bei jų mišrūnų laikymas paaiškina Aplinkos apsaugos departamento Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vyr. specialistė Dalia Černevičienė.
Ved. Artūras Matusas
Registrų centro duomenimis, vien per praėjusius metus pradėta daugiau kaip tūkstantis juridinių asmenų bankroto procedūrų. Ar tikrai su finansiniais sunkumais susidūrusiai bendrovei būtina pradėti bankroto procedūrą? Ar yra kitokių teisinių sprendimų atgaivinti ir išsaugoti verslą? Pokalbis su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėju, VU Teisės fakulteto privatinės teisės katedros nemokumo teisės dėstytoju, partnerystės profesoriumi Artūru Driuku.
Anot Valstybinės darbo inspekcijos , dažniausia ginčų tarp darbdavio ir darbuotojo priežastis – vėluojantis darbo užmokestis. Teisės aktai numato, kad kai vėluojama išmokėti darbuotojui priklausančias darbo užmokesčio ar kitas sumas, darbuotojas įgauna papildomų su tuo susijusių teisių, o darbdavys – tam tikrų pareigų, kurias turi žinoti abi darbo santykių šalys. Komentuoja advokatė Evelina Kiznė.
Darbo kodeksas numato ne vieną darbo sutarties nutraukimo pagrindą to pageidaujant darbdaviui. Tačiau praktika liudija, kad dažnai darbdaviai mėgina pasinaudoti tuo, jog ne visi darbuotojai žino savo teises sutarčių nutraukimo atvejais ir sutartis siekia nutraukti kuo palankesnėmis būtent sau, o ne darbuotojui sąlygomis. Kas žinotina, jeigu darbdavys siūlo nutraukti sutartį? Pataria advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ advokatas Egidijus Kieras.
Ved. Artūras Matusas
Nuo sausio 1osios įsigalioja Civilinio kodekso pataisos, kurios teigiama, sumažins Lietuvos teismus pasiekiančių civilinių bylų skaičių ir teismų apkrovimą. Kokiai atvejais teismo dalyvavimas pripažintas netikslingu? Paaiškina Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Jan Maciejevskij.
Viena sudėtingiausių ir daug ginčų kelianti situacija – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai apsisprendė gyventi atskirai. Tačiau teisininkai sako , kad nors vadinamosios vaikų dalybos sutuoktinius labai gąsdina, išvengti klaidų ir sutaupyti pinigų galima ir skiriantis. Pataria advokatų bendrijos COBALT vyresnioji teisininkė, advokatė Renata Cibulskienė.
Mirus žmogui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu asmeniui jo mirties momentu priklausiusį turtą ir pareigas perima jo įpėdiniai. Paveldėjimas vyksta pagal testamentą, o jei jo nėra – pagal įstatymą. Testamento sudarymas yra labai aktualus siekiant išvengti galimų ginčų tarp įpėdinių ar norint palengvinti paliekamo turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo. Kas žinotina ir kokių testamento sudarymo klaidų nepadaryti? Komentuoja advokatų kontoros „Marger” vyresnysis teisininkas, advokatas Haroldas Ivanauskas.
Ved. Artūras Matusas
Nuo kitų metų nereikės anksčiau privalomo teismo leidimo turintiems nepilnamečių vaikų ir norintiems parduoti ar įkeisti nekilnojamąjį turtą. Dabar klausimus, ar nėra pažeidžiami vaiko interesai, spręs pats notaras, tvirtindamas notarinį sandorį. Kas yra teismo leidimai, ar pasitaikydavo atvejų, kai teismo leidimai neišduodami, kodėl Lietuvos apylinkių teismai nebeatliks minėtų funkcijų, pokalbyje su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčiene.
Civilinę santuoką sudarę asmenys šiuo metu ją nutraukti gali tik teisme, tačiau jau nuo kitų metų sausio 1 dienos bendru sutuoktinių sutarimu santuoką bus galima nutraukti pas notarą. Tokiu pakeitimu siekiama sumažinti teismų krūvį ir, kai tai įmanoma, sudaryti galimybes operatyvesniam procesui. Paprastesnę santuokos nutraukimo procedūrą komentuoja advokatų kontoros ILAW LEXTAL teisininkė Rimgailė Belickaitė.
Sukčiai, nuolat keičiantys savo nusikalstamos veiklos būdus, didina aktyvumą ir internetinėse prekybos platformose bei skelbimų svetainėse. Jų akiratyje ir prekyba naudotais automobiliais, kai už neįtikėtinai gerą kainą siūloma kokybiška autotransporto priemonė. Apie bandymus apgauti ir sukčių išradingumą autoskelbimų svetainėse pasakoja automobilių skelbimų portalo „Autogidas“vadovas Evaldas Narbuntovičius.
Ved. Artūras Matusas
Dėl ko patys teisėjai kreipiasi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, kokius kolegų nusižengimus ar problemas tenka nagrinėti, ir kuo teisėjams gali padėti naujas Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekso Praktinis vadovas? Pokalbis su Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkė, Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėja Sigita Jokimaite.
Prieš metus, 2021ųjų gruodį, Lietuvos mediatorių rūmai pristatė savanorišką iniciatyvą – „Mediacijos infoliniją“. Paskambinus „Mediacijos infolinijos“ telefonu 8 603 333 06, jos savanoriai informuoja ir konsultuoja apie mediacijos paslaugos suteikimo galimybes ir kitus klausimus susijusius su mediacijos proceso eiga. Ko teiraujasi žmonės ir kokiu atveju vertėtų prisiminti telefoną 8 603 333 06? Dalyvauja Lietuvos mediatorių rūmų pirmininkė Odeta Intė ir viena infolinijos kuratorių Indrė Korsakovienė.
Ved. Artūras Matusas
Pastaruoju metu itin padaugėjo gaunamų bylų Vilniaus apygardos administraciniame teisme, todėl sprendimo teks laukti ilgiau. Teigiama, kad per dieną teismas gauna iki 200 administracinių bylų, įskaitant gerokai padidėjusį prašymų priimti teismo įsakymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo skaičių. Kaip dėl nesumokėtos rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą galite atsidurti teisme? Paaiškina Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis.
Seime pagrindinio svarstymo laukia Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo projektas. Kaip ketinama drausti propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, kaip tai veiks praktikoje, kaip draudimus vertina teisininkas ? Komentuoja advokatų kontoros „Glimstedt“ advokatas Mindaugas Jablonskis.
Apsaugos ekspertai sulaukia vis daugiau gyventojų klausimų, kokiu atveju ir kas gali peržiūrėti daugiabučių laiptinėse ar lauke įrengtų kamerų vaizdo įrašus. Mat įvykus galimai vagystei ar kitam nusikaltimui, neaišku, kur kreiptis ir kas atsakingas už vaizdo įrašų, galinčių padėti išsiaiškinti įvykio aplinkybes, peržiūrą. Atsako apsaugos bendrovės „GRIFS AG“ Apsaugos departamento vadovas Žydrūnas Bukauskas.
Ved. Artūras Matusas
Nuo šių metų pradžios iki lapkričio naujų reikalavimų išieškoti išlaikymą antstoliams pateikta 21 proc. daugiau, negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Viena priežasčių – smarkiai išaugęs išlaikymo indeksavimo koeficientas. Ne visi išlaikymą mokantys asmenys laikosi nustatytos tvarkos ir indeksuoja išmokas. Kai geranoriškai susitarti nepavyksta, išieškotojams (kurių didžioji dalis – vienišos motinos) tenka kreiptis į antstolius. Kaip išsireikalauti išlaikymą vaikui? Pataria antstolė Neringa Lipeikienė.
Nors maždaug pusė santuokų yra nutraukiamos, vedybinės sutartys Lietuvoje nėra populiarios. Kodėl vengiame jas sudaryti, kokiais atvejais apie tokią galimybę galbūt vertėtų pagalvoti? Komentuoja advokatė, Advokatų kontoros "Izokaitienė, Bartkevičienė ir partneriai" partnerė Sabina Izokaitienė.
Artėjant didžiosioms metų šventėms, Lietuvos advokatūra ir Lietuvos Caritas ateina į pagalbą labiausiai nepasiturintiems Lietuvos žmonėms. Nuo lapkričio 28 iki gruodžio 9 dienos įvairių teisės sričių advokatai bei jų padėjėjai nemokamai konsultuos žmones nuotoliniu būdu ar gyvai vyskupijų Caritas centruose pagal išankstinę registraciją.
Septintą kartą rengiamoje inicatyvoje neatlygintinai savo teisines žinias padovanoti užsiregistravo beveik 200 advokatų ir jų padėjėjų iš visos Lietuvos. Apie pagalbos akciją pasakoja Advokatūros tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis ir Lietuvos Caritas atstovė Erika Panova-Polikevičienė.
Ved. Artūras Matusas
Kodėl tik išskirtinais darbdavys gali tikrinti kandidato į darbą teistumą? Teisės aktų dėl kandidatų teistumo duomenų rinkimo ir kitus galimus duomenų apsaugos pokyčius komentuoja advokatų kontoros ILAW LEXTAL partnerė, advokatė Asta Macijauskienė.
Turto paveldėjimas: kaip apmokestinams palikimas? Dalyvauja advokatų kontoros „Marger“ vyresnysis teisininkas, advokatas Haroldas Ivanauskas
Ką daryti verslui, jei klientas nori atsiskaityti kriptovaliuta? Ar Lietuvoje tai legalu, o gal susidurta su sukčiais? Pataria finansų apskaitos ir teisinių paslaugų bendrovės „Meso group“ vadovas Simonas Tamulionis.
Ved. Artūras Matusas
Laikinas ir nuolatinis vaiko išvykimas: ką svarbu žinoti, ketinantiems su vaiku išvykti gyventi ar atostogauti į užsienio valstybę? Komentuoja advokatė ir mediatorė Eglė Gecevičė.
Nelaimingi atsitikimai nuomojame būste , anot teisininkų , dažnai perauga į sudėtingai sprendžiamas situacijas. Patirtą žalą lydi diskusijos kas turėtų atsakyti už nuostolį ir kam reikėtų atlyginti žalą? Kiek tokių ginčų abiems pusėms padėtų išvengti draudimo sutartis? Komentuoja advokatų kontoros Sorainen vyresnioji teisininkė Indrė Pelėdaitė.
Energetinių resursų, medžiagų ir statybų kainoms šiemet pasiekus rekordines aukštumas, atitinkamai sureagavo ir nuomos rinka. Tendencijos tokios pačios ir privataus būsto, ir verslo nuomoje. Teisininkai pastebi, kad ypatingą svarbą dabar įgauna sutarčių sąlygos. Teigiama, kad net vienas žodis sutartyje gali gerokai padidinti patalpų nuomos kainą. Kaip nepraleisti to svarbaus žodžio pataria advokatų kontoros COBALT vadovaujantis teisininkas, advokatas Aušrys Šliavas.
Ved. Artūras Matusas
Lietuvoje daugėja žmonių, kurie nebegali susimokėti įmokų už paskolas ir įvairius kreditus. Dešimtadalis skolininkų jau susidūrė su skolų išieškotojais ar antstoliais. Kaip vyksta skolų išieškojimas, kaip elgtis atsidūrus tokioje situacijoje? Pataria Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacijos direktorius, Skolų išieškojimo ir teisinių paslaugų įmonės „Legal Balance“vadovas Marius Šlepetis.
Vykstant karui, prie pagalbos Ukrainai ir jos žmonėms nuo pirmosios karo dienos kasdien aktyviai prisideda tiek pavieniai fiziniai asmenys, tiek ir Lietuvos verslai. Net ir ne karo kontekste, lietuviai kasmet skirdavo milijonus eurų teikdami paramą sergantiems vaikams, senelių namams, gyvūnų prieglaudoms ar labdaros fondams. O kas gali būti paramos gavėjais ir į kokias lengvatas gali pretenduoti paramą teikiantys? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ jaunesnioji teisininkė Ema Kontaraitė.
Dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje pasekmių, įtemptos ekonominės situacijos ar kitų patiriamų iššūkių ne viena Lietuvoje veikianti įmonė paskelbė apie grupinius, dar kitaip vadinamus masiniais, atleidimus. Šią situaciją stebintys teisininkai įspėja, kad grupės darbuotojų atleidimo procesas turi būti vykdomas itin atsakingai ir laikantis visų Darbo kodekso reikalavimų. Priešingu atveju įmonė gali ne tik pakenkti savo reputacijai, bet ir sulaukti baudų ar ribojimų už neteisingą procedūrų vykdymą. Teisės firmos „Sorainen“ advokatės, darbo teisės ekspertės Jurgitos Karvelės komentaras.
Ved. Artūras Matusas
„Vartotojai turi teisę nemokėti sąskaitų pagal tarifus, kurie nėra nurodyti sutartyje ir nedetalizuoti sąskaitoje“, - sako „Glimstedt“ advokatų kontoros energetikos teisės grupės vadovas, advokatas Mindaugas Jablonskis.
Kaip elgtis, susidūrus su galimai nesąžiningomis paskolos sąlygomis? Pataria advokatų profesinės bendrijos „Constat“advokatas dr. Zigmas Garalevičius.
Registrų centras: suaktyvėjo būsto nuomos sutarčių registravimas. Su kuo tai susiję, kaip ir kodėl nuomos sutartį įregistruoti verta? Komentuoja Registrų centro Registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis.
Ved. Artūras Matusas
Minime Europos Sąjungos kovos su prekyba žmonėmis dieną. Kaip kinta šios moderniaja vergove vadinamos problemos mąstai ir formos, kaip prekybą žmonėmis paveikė migrantų krizė ir karas Ukrainoje? Komentuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto prof. dr. Aurelijus Gutauskas.
Norint nutraukti santuoką vienašališkai, neužtenka faktiškai išsikraustyti iš namų. O kokioms sąlygoms esant santuoka gali būti nutraukta vieno iš sutuoktinių prašymu? Paaiškina advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ partneris, advokatas Egidijus Langys.
Nuo šio lapkričio Darbo kodekse griežtinamas požiūris į smurtą. Bet koks darbe pasireiškiantis smurtas bus laikomas šiurkščiai pažeidžiančiu darbo pareigas. Tokį smurtaujantį ar priekabiaujantį kolegą darbdavys galės atleisti be įspėjimo ir išeitinės. Su Darbo kodekso pasikeitimais supažindina advokatų profesinės bendrijos „Averus“teisininkė, darbo teisės ekspertė Diana Gečienė.
Ved. Artūras Matusas
Asmens bankrotu yra siekiama padėti fiziniam asmeniui išlipti iš sunkios finansinės padėties bei padėti jam sugrįžti į gyvenimą, grąžinant asmens ekonominį pajėgumą. Tokį „antrąjį šansą“ įstatymai suteikia tik sąžiningiems asmenims. Kodėl atsidūrus finansinėje duobėje sąžiningumo elementas tampa itin svarbus ir kaip nesąžiningumas atpažįstamas teismų praktikoje? Komentuoja advokatų kontoros „Marger“partneris, advokatas dr. Deividas Poška.
Dovanojimas: kaip jį reguliuoja teisė? Kaip, kam ir ką galime dovanoti ir kaip tai įteisiniti? Atsako advokatų kontoros „Pakėnas ir partneriai“partneris, advokatas Domas Pakėnas.
Po žmogaus mirties artimieji paveldi ne tik mirusiojo kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, bet ir skolas, tarp jų – ir būsto paskolas. Ką daryti paveldėjus skolą ar paskolą? Pataria Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovė Žydra Rakauskaitė.
Ved. Artūras Matusas
Daugėja dirbančių pagal individualios veiklos pažymas, verslo liudijimus ar sezoniniuose darbuose. Kaip elgtis, jei darbdavys už vasaros sezono darbą atsiskaito netinkamai, sumoka mažiau, ar apskritai vengia sumokėti atlygį? Kokiais atvejais gali padėti darbo ginčų komisijos, o kokiais – jau teks kreiptis į teismą? Komentuoja Kauno apygardos teismo teisėja Diana Labokaitė.
Lietuvos įsatymai numato galimybę asmenims sudaryti ne tik oficialųjį testamentą, tačiau ir asmeninį, t.y. asmens ranka surašytą, kuriame jis išreiškia paskutinę savo valią.Ką turėtume žinoti sudarydami asmeninį testamentą? Pataria advokatų profesinės bendrijos „JurisConsultus“ teisininkė Inga Štrimaitienė.
Teisingumo ministerija ragina gyventojus, kilus teisiniam ginčui ar susidūrus su teisinėmis problemomis, pasinaudoti galimybe gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuotoliu. Kaip tai galima padaryti, kas ir kodėl gali gauti nemokamą, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą? Pokalbyje dalyvauja Teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė ir Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos vadovė Živilė Poželienė.
Ved. Artūras Matusas
Kitakalbių, susiduriančiu su Lietuvos teisine sistema gerokai padaugėjo. Savos, lig šiol neišbandytos specifikos, įnešė ir pabėgėlių krizė, ir karas Ukrainoje. – Kaip vyksta bylos, kuriose viena pusė nekalba valstybine kalba, apie vertėjų poreikį teismuose, apie teismo vertėjų darbo ypatumus pasakoja Vilniaus regiono apylinkės teismo kanclerė Vilma Grigaravičienė.
Į ką atkreipti dėmesį perkant nekilnojamąjį turtą nesusituokus? Pataria „Realco“ Būsto pardavimų vadovė Rasa Gustaitė.
Bendras gyvenimas nesusituokus – nemažos dalies Lietuvos porų realybė. Kai kurie tokie partneriai ilgainiui susituokia, tačiau dalies keliai išsiskiria po daugelio metų taip ir neįforminus santykių oficialiai. Kaip susiklosčius tokioms aplinkybėms pasidalinti bendrai užgyventą turtą? Konsultuoja advokatų kontoros „Pakėnas ir partneriai“ partneris, advokatas Domas Pakėnas.
Ved. Artūras Matusas
Kokia atsakomybė numatyta už neatsargų ar pavojingą vairavimą?Autoįvykių traktavimas administracinės ir baudžiamosios teisės požiūriu Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo Mindaugo Ražansko komentare.
Apie atsakomybę už sovietų ir nacių simbolių naudojimą pokalbyje su advokatų profesinės bendrijos „Avocad“advokatu Egidijumi Kieru.
Kaip prieš 90 metų mažytė Lietuva laimėjo bylą dėl Klaipėdos krašto prieš didžiąsias pasaulio valstybes tarptautiniame Hagos teisme? Tai vadinama vienu didžiausių įvykių Lietuvos teisės istorijoje. Pasakoja Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos profesorė dr. Ieva Deviatnikovaitė.
Ved. Artūras Matusas
Prieš komenuodami pagalvokite – už pasisakymus internete piktieji interneto komentatoriai gali sulaukti ir baudžiamosios atsakomybės. Apie teismų praktiką pasakojaVilniaus apygardos teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas.
Augant dujų, elektros, degalų, žaliavų kainoms, tikėtina, kad dalis verslų negalės vykdyti įsipareigojimų ir bandys keisti arba nutraukti sutartis su partneriais, kurios buvo pasirašytos dar iki karo Ukrainoje pradžios. Ekspertai pataria nelaukti, kol sutarties vykdymas dėl pabrangimo taps pernelyg nuostolingas – ir ragina nedelsiant tartis dėl sąlygų pakeitimo. Sutartinių įsipareigojimų vykdymą pasikeitus aplinkybėms komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Lawcorpus|Venslauskas“ vadovaujantysis partneris, advokatas Rokas Venslauskas.
Kaip dalijamas verslas skyrybų atveju, kodėl turto ir vesrslų dalybos nutraukiant santuoką kartais užtrunka labai ilgai? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos AVOCAD partneris, advokatas Egidijus Langys.
Ved. Artūras Matusas
Praėjusi, bet vis apie save primenanti pandemija gerokai pakoregavo mūsų gyvenimus ir darbus. Pastebima, kad vis daugiau darbuotojų pabandė ir toliau norėtų tęsti darbus nuotoliniu būdu. O kaip tai sprendžiama įstatymiškai, kokia nuotolinio darbo tvarka ir pasirinkimo galimybės paaiškina Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius.
Ar kylant kainoms darbdavys turi didinti atlyginimus? Teisės firmos „Sorainen“ darbo teisės ekspertės, advokatės Jurgitos Karvelės komentaras.
Pardavėjas kelia anksčiau suderėtą nekilnojamojo turto kainą. Kaip elgtis pataria advokatų kontoros CONSTAT partneris, advokatas Robertas Naruševičius.
Ved. Artūras Matusas
Pandemija ir karas sujaukė aviacijos planus.Kaip šioje situacijoje elgtis keliautojams, kiek galime tikėtis, jog už neįvykusį skrydį bus kompensuota, kaip ginčus su aviakompanijomis sprendžia teismai? Komentuoja Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė.
NFT arba nepakeičiamiejii žetonai. Jie išpopululiarėjo ir skambiai startavo visai neseniai. Daug kalbėta buvo, jog bus išspręsta įsisenėjusi skaitmeninio meno problema, kad pagaliau kūrėjams pavyks gauti sąžiningą atlygį už savo darbus, kad tai padės pažaboti piratavimo mastus. Visgi naujieji sertifikatai pateisino ne visas viltis, jie nemažai klausimų kelia ir teisininkams . Apie tai svarstome su advokatų kontoros „TGS Baltic“partneriu, Technologijų industrijos grupės vadovu Mindaugu Civilka.
2022-05-25 d. sukanka 4 metai Bendrajam asmens duomenų apsaugos reglamentui, dar kitaip vadinamam BDAR. Kaip mums sekasi su juo gyventi? Ar prisitaikė verslas? Ar naudojasi savo teisėmis gyventojai? Kaip atrodome Europos kontekste? Pokalbyje dalyvauja advokatų kontoros „AAA Law“ vyresnioji teisininkė Indrė Kuizinienė.
Ved. Artūras Matusas
Kaip teisiškai reglamentuotas santuokos nutraukimas? Kokį vaidmenį skyrybų byloje gali turėti mediacija? Paaiškina Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krolienė.
Alimentai: kaip skiriamos vaiko išlaikymui skiriamos lėšos, koks jų dydis, mokėjimo terminai, ar tai gali būti susitarimo reikalas? Komentuoja advokatų kontoros „Justicion” advokatas Aleksandras Kovalevskis.
Nors įprasta kilus ginčui kreiptis į teismą, teisininkai primena, kad egzistuoja ir kita komercinių ginčų sprendimo galimybė – arbitražas. Kaip tai funkcionuoja, kodėl sprendžiant ginčytiną situaciją vertėtų prisiminti arbitražą, pasakoja teisės firmos „Sorainen“vyresnioji teisininkė, advokatė Ieva Rimavičienė.
Ved. Artūras Matusas
Bylą pralaimėjusi valstybė turės atlyginti laimėjusios pusės išlaidas advokatui. Ar tai neprieštaraus Konstitucijai? Kodėl teisininkams kyla toks klausimas, diskutuoja advokatų kontoros „Marger“partneris, advokatas Mindaugas Dūda.
„Regitra“ įspėja nesusigundyti sukčių siūlymais neva „padėti“ įgyjant teisę vairuoti. – Kaip veikia tariamieji tarpininkai ir kokius nuostolius patiria jais patikėję, pokalbyje su „Regitros“ korupcijos prevencijos pareigūnu Edmundu Bogavičiumi.
Kada vaiko atvaizdo viešinimas gali virsti teisių pažeidimu? Komentuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teisininkė Ugnė Jurgaitytė.
Ved. Artūras Matusas
Darbo bylos: kur kreiptis, nuo ko pradėti, kokiais atvejais darbo teisių pažeidimai nagrinėjami teisme? Apie darbo bylų specifiką, apie darbdavių ir pačių darbuotojų atsakomybę pasakoja Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė.
Gegužės pabaigoje įsigalioja nauja ES vartotojų teisių apsaugos direktyva. Ja iš dalies keičiami ankstesni teisės aktai, reguliuojantys vartotojų apsaugos klausimus, numatytos ir didelės baudos už vartotojų teisių apsaugos reguliavimo pažeidimus. Kas ir kaip keisis, kaip tai palies mus visus, paaiškina advokatė, advokatų kontoros „ILAW LEXTAL“ partnerė Asta Macijauskienė.
Grupės arba kolektyviniai ieškiniai. Kaip tai veikia, kokiais atvejais pasiteisina? Pataria advokatų profesinės bendrijos „Constat“ advokato padėjėjas Remigijus Mockevičius.
Ved. Artūras Matusas
Karas Ukrainoje skaudžiai palietė ne tik svetimoje šalyje atsidūrusius ir gyvenimą iš naujo turinčius pradėti žmones. Daug neaiškumo ir norintiems jiems padėti, su dideliais iššūkiais susiduria ir verslas. Apie teisinius karo iššūkius advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ partneris, advokatas Egidijus Langys.
Kas yra eismo įvykis, teoriškai, o dalis ir praktiškai tikrai žinome. Tačiau kaip turėtume elgtis jį pamatę ar į jį patekę? Pataria Lietuvos transporto saugos administracijos Priežiūros departamento specialistė Kristina Klasavičienė.
Ko galite reikalauti skyrybų byloje iš sutuoktinio? Konsultuoja advokatų kontoros „Pakėnas ir partneriai“ partneris, advokatas Domas Pakėnas.
Ved. Artūras Matusas
Ką daryti, kai šalia gyvenantys žmonės nesitvarko, o savo bute, sklype ir už jo ribų kaupia atliekas? Kokie atvejai nukeliauja net iki teismo? Dalyvauja Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas.
Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva. Ką vertėtų žinoti primins advokatų profesinės bendrijos „Constat“ advokato padėjėjas Rikantas Aukškalnis.
Keičiasi dienpinigių mokėjimo komandiruotiems darbuotojams tvarka. Apie ją advokatas , advokatų kontoros „ ILAW LEXTAL“ partneris, darbo teisės ekspertas Mantas Mikalopas.
Ved. Artūras Matusas
Valstybinė darbo inspekcija aktyvina patikrinimus ir perspėja darbdavius – nustačius nelegalų darbą baudų neišvengsite. Taip pat primenama, kad įvykus nelaimingam atsitikimui darbe gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Dalyvauja Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čeponas.
Apie akcininko teisę į bendrovės informaciją: Ką reikia žinoti, norint išvengti ginčų ir apginti savo interesus? Konsultuoja teisės firmos „Sorainen“ partneris, advokatas Kazimieras Karpickis.
Informacijos svarba vykstant karui Ukrainoje. Kaip įsivertinti gausų prieštaringų naujienų srautą, ką pagalvoti prieš jomis dalinantis ir kaip nepakliūti į dezinformacijos lauką? Pataria advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkė, komunikacijos teisės ir duomenų apsaugos ekspertė Raminta Bučiūtė.
Ved. Artūras Matusas
Teisininkai pastebi, kad vis daugiau vaikų gimstant ne santuokoje, tėvystės nuginčijimas ir nustatymas darosi vis svarbesni. Kaip tevystės nusatymą ir nuginčijimą reglamentuoja teisė paaiškins advokatų profesinės bendrijos „Smolex“ advokato padėjėja Aušrinė Onaitienė.
Nuo kovo 4 d. Rusijoje priimti Baudžiamojo kodekso pakeitimai sukėlė nemažai nerimo socialiniuose tinkluose. Ar už režimui nepalankios informacijos skleidimą Rusijoje ir Lietuvos gyventojai gali sulaukti baudžiamosios atsakomybės? Kokių atsargumo priemonių vertėtų nepamiršti? Pataria „AAA Law“ advokatų kontoros partneris, advokatas Jonas Sakalauskas.
Ką darbuotojui ir darbdaviui svarbu žinoti apie darbo ginčus, kokių klaidų nepadaryti kreipiantis į Darbo ginčų komisiją? Konsultuoja advokatė, teisės firmos „Sorainen“ekspertė Jurgita Karvelė.
Ved. Artūras Matusas
Kaip derėtų elgtis darbdaviams, susidūrus su Rusijos agresiją Ukrainoje palaikančiais darbuotojais? Kaip tokią situaciją spręsti teisinėmis priemonėmis? Komentuoja teisės firmos „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Aurelija Daubaraitė.
Ar švelnėja Lietuvos bausmių politika? Kaip teisininkai vertina galimybę švelninti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, pakeičiant ją terminuoto laisvės atėmimo bausme? Apie bausmės paskirtį ir tikslus pokalbyje su Lietuvos apeliacinio teismo teisėju, Vilniaus universiteto lektoriumi dr. Justu Namavičiumi.
Kodėl už pusantros promilės girtumą prie vairo – teistumas garantuotas ne visada? Tai paaiškins advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ advokatas Egidijus Kieras.
Ved. Artūras Matusas
Kaip elgtis su pabėgėliais: ką numato tarptautinė ir Europos Sąjungos teisė? Komentuoja Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos profesorė Lyra Jakulevičienė.
Kokiu būdu ir dėl kokių priežasčių galima bankrutuoti? Apie fizinio asmens bankroto procedūrą pokalbyje su Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkiene.
Skyrybos gali kainuoti tūkstančius ar net dešimtis tūkstančių eurų. Nuo ko tai priklauso? Apie bylinėjimosi išlaidas šeimos bylose advokatų kontoros „Pakėnas ir partneriai“partneris, advokatas Domas Pakėnas.
Ved. Artūras Matusas
Teisininkai pastebi, kad retorika agresoriaus atžvilgiu kartais pavojingai perauga į kitataučių niekinimą. Neapykantos kalbos teisinis vertinimas pokalbyje su Kauno apylinkės teismo pirmininku Arūnu Purvainiu.
Dėl karo Ukrainoje trūkinėjant gamybos ir tiekimo grandinėms, vis didesnį nerimą jaučia Lietuvos verslas. Nebegaudami žaliavų ar produktų ir dėl to negalėdami vykdyti įsipareigojimų verslininkai prakalbo apie nenugalimos jėgos (force majeure) taikymą. Tačiau teisininkai perspėja, kad karas ne visada laikomas force majeure. Apie tai advokatų kontoros „Magnusson“ asocijuotas teisininkas Lukas Stankevičius.
Apie žinomų prekių ženklų rūbų ir avalynės klastotes, apie teisėtų gaminių neteisėtą prekybą ir apie tai, kad intelektinės nuosavybės pažeidimų mados prekių srityje gali būti ne tik dėl prekių klastočių. Dalyvauja advokatų kontoros GLIMSTEDT ekspertė, advokatė Giedrė Rimkūnaitė-Manke.
Ved. Artūras Matusas
Išgyvename didžiausią humanitarinę krizę nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Jungtinės Tautos skaičiuoja, kad dėl karo Ukrainoje šalį jau paliko (negalutiniais duomenimis) daugiau kaip miljonas du šimtai tūkstančių žmonių. Tarptautinių humanitarinės pagalbos organizacijų vertinimu, vien artimiausiomis savaitėmis pabėgėlių iš Ukrainos skaičius gali viršyti 5 milijonus. Šimtai pabėgėlių jau pasiekė skirtingus Lietuvos miestus. Laukiama dar tūkstančių. Kaip nuo karo pabėgę žmonės čia įskurs, kur ir kiek laiko jie gales čia gyventi ir dirbti, kiek mūsų darbo rinkos politika ir socialinės apsaugos sistema gali būti pritaikyta atsižvelgiant į masinį pabėgėlių iš Ukrainos srautą? Pokalbyje dalyvauja: Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjas, teismo pirmininko pavaduotojas Mindaugas Povilanskas, Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorė Evelina Gudzinskaitė, Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka, Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas, Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.
Kas yra ir kokiais atvejais nustatomas servitutas, kaip už jį atlyginama? Advokatų profesinės bendrijos PAKĖNAS IR PARTNERIAI teisininkės Marikos Pakėnės konsultacija.
Ved. Artūras Matusas
„ Aš, (vardas, pavardė), suvokdamas savo žodžių prasmę ir atsakomybę už juos, prisiekiu sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti. (Tepadeda man Dievas.)” – taip skamba liudytojo priesaika, kurią jis privalo duoti prieš liudydamas teisme. – Ar visada šios priesaikos laikomasi, ar pavyksta atpažinti melą liudininkų parodymuose, kas gresia už melavimą teismui? Apie tai Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis.
Butą pardavėte , o žadėto užmokesčio negavote? Pagrindinius gynybos būdus pristato advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ advokatas Egidijus Kieras.
Investicinis sukčiavimas – kaip tai veikia, kaip nepakliūti į pinkles bei neprarasti pinigų? Pataria Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus atstovė Irena Valiušaitienė.
Ved. Artūras Matusas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą byloje dėl sulaikyto neteisėtai sieną kirtusio migranto statuso. Kokios abejonės kilo Lietuvos teismui, kada migrantas laikytinas prieglobsčio prašytoju? Komentuoja Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas, teisėjas Mindaugas Povilanskas.
Įsigaliojo europinis sąskaitų blokavimas – lengvesnė ir paprastesnė skolų išieškojimo iš ES valstybėse esančių skolininkų procedūra. Ji leidžia areštuoti skolininkų kitose šalyse turimas banko sąskaitas nesikreipiant į užsienio teismus. Apie europinį skolininkų sąskaitų blokavimą pokalbyje su advokatų kontoros CONSTAT partneriu, advokatu Robertu Naruševičiumi.
Nuo šiol klausimų dėl lygių galimybių užtikrinimo ar galimai patirtos diskriminacijos turintys asmenys bus kviečiami konsultuotis su lygių galimybių kontroliere. Nuotolinės konsultacijos, kuriose taip pat dalyvaus kiti pagal kompetenciją paskirti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertai, bus organizuojamos kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį. Pašnekovė Lygių galimybių kontroliere Birute Sabatauskaitė.
Ved. Artūras Matusas
Įžeidinėjimai ir šmeižtas socialiniuose tinkluose. Kas gresia asmeniui, kuris paskelbia tokius įrašus ir kokių priemonių imtis nukentėjusiam? Komentuoja advokatas Martynas Antanaitis.
Parašyta pirmoji monografija apie administracinius teismus tarpukario Lietuvoje. Paradoksalu, bet institucija, kuri taip ir nebuvo įkurta, turi labai įdomią, išsamiau netyrinėtą istoriją. Ją primins monografijos autorė, Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos profesorė Ieva Deviatnikovaitė.
Ved. Artūras Matusas
Dalis vairuotojų dar ne visuomet žino, kuo skiriasi privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės ir kasko draudimų rūšys. Skirtumus ir ypatybes paaiškins draudimo bendrovės ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius.
Būsto pirkimo-pardavimo sandoris su banko paskola: kiek pagrįstos pirkėjų ir pardavėjų baimės? Tai aptariame su advokatų kontoros „ ILAW LEXTAL“ vyresniąja teisininkė Egle Voveriene.
Dabar gan dažnas atvejis kuomet santuoką sudaro Lietuvos ir kitos užsienio šalies pilietis, ar kai vienas iš asmenų gyvena užsienyje. Tačiau, dėl įvairių gyvenimiškų priežasčių, kartais šios santuokos išyra. Siekiant padėti tašką šiame gyvenimo etape, reikia sėkmingai užbaigti skyrybų procedūrą. Ką reikia žinoti ir kokių priemonių imtis, kai viena iš santuokos pusių – užsienyje? Situaciją komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Constat“ advokato padėjėja Edita Stepanenkovaitė.
Ved. Artūras Matusas
Teisiniai pacientų ir odontologų klinikų ginčai: dėl ko jie kyla, kaip dažniausiai baigiasi ir kur kreiptis, jeigu esi nepatenkintas mediko darbu? Situacijas nagrinėsime su advokatų kontoros „Magnusson“ advokate Giedre Burdulyte.
Suskaičiavę pernykščius rezultatus antstoliai sako , kad grąžintų skolų kreivė kyla, o naujų skolų – leidžiasi ir , nepaisant kai kurių grėsmingų prognozių, skolų krizės pandemija Lietuvoje kol kas nesukėlė. Pokalbis su antstoliu, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nariu Laurynu Lukšiu.
Kuo skiriasi preliminari ir pagrindinė būsto pirkimo-pardavimo sutartys?Tai paaiškins advokatų kontoros „Advocatera“ advokatė Raimonda Lazauskienė.
Ved. Artūras Matusas
Paskelbti 2022 metais į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba tarnybą rezerve šaukiamų piliečių sąrašai. Daugiau nei 3 tūkstančiai asmenų iki 26erių metų amžiaus bus pašaukti į 9 mėnesių tarnybą. Žinia apie patekimą tarp galimų šauktinių sukėlė įvairių emocijų. Dalis jaunuolių dėl įvairių priežasčių jau svarsto apie galimybę atidėti karo tarnybą. Kokiais atvejais šaukimą galima atidėti? Komentuoja - advokatų profesinės bendrijos AVOCAD partneris, advokatas Egidijus Langys.
Kaip atpažinti, kad vaikas yra patyręs seksualinę prievartą, kokioje aplinkoje tai vyksta, kodėl vaikai apie patirtą smurtą tyli? Ką apie seksualinę prievartą prieš vaikus turėtume žinoti kiekvienas ir kas gali padėti su tuo susidūrus? Pokalbyje dalyvauja globos namų „Užuovėja“, kuriuose veikia vienintelė įstaiga Lietuvoje, teikianti specializuotą pagalbą vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos, pagalbos centras direktorė Gytė Bėkštienė ir šio centro psichologė Vilma Paliaukienė.
Ved. Artūras Matusas
Skolų išieškojimas daug laiko ir lėšų reikalaujantis procesas. Tačiau, kai skolas reikia išieškoti iš skolininkų užsienyje, jis tampa dar sudėtingesnis, brangesnis ir ilgesnis. Tokiam skolininkui nevykdant prievolės, kreditoriui kyla klausimai, ką toliau daryti ir kokios yra teisės aktuose numatytos priemonės skolų išieškojimui iš skolininkų užsienyje. Tad ką kreditoriui reikia žinoti, atsakys advokatas, asocijuotasis advokatų kontoros „Triniti Jurex“ partneris Evaldas Pocevičius.
Omikron atmainos plitimas aviacijos sektoriuje toliau kelia sumaištį. Praėjusią savaitę Lietuvos oro uostai pranešė, kad ir iš mūsų šalies laikinai atšaukiama apie 20 krypčių. Kaip elgtis ir kur kreiptis kompensacijos dėl vėlavusio ar atšaukto skrydžio? Pataria ir į klausytojų klausimus atsako Lietuvos transporto saugos administracijos Civilinės aviacijos skyriaus vedėja Virginija Žegunytė.
Asmeninį bankrotą Lietuvoje išbandė jau keli tūkstančiai žmonių. Daugeliui tai padėjo atsistoti ant kojų, o kreditoriams – susigrąžinti išduotas skolas. Visgi dar pasitaiko atvejų, kai galimybe fiziniams asmenims bankrutuoti bando pasinaudodami nesąžiningi verslininkai. Tad į kokius klausimus reikėtų turėti atsakymus tiek šios procedūros besiimantiems žmonėms, tiek skolas norintiems atgauti kreditoriams? Konsultuoja Teisės firmos „Sorainen“vyresnioji teisininkė Greta Kubiliūnaitė.
Ved. Artūras Matusas
Laukinių žvėrių padarytos žalos atlyginimas. Kokių klaidų nepadaryti norint gauti kompensaciją? Pataria advokatų kontoros „Cobalt” asocijuotas teisininkas Evaldas Jakštas.
Apie kriminalinę žvalgybą, kuri anksčiau buvo vadinama operatyvine veikla. Kaip tokia veikla reglamentuota, kas ir kaip ją vykdo, kaip elgtis pvz. netikėtu pirminio kratos ar poėmio momentu? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Constat“partneris, advokatas dr. Edgaras Dereškevičius.
Nekilnojamojo turto brokerių veikla. Jeigu ketinate naudotis jų paslaugomis, pravers advokatų kontoros „Justicion” advokato Aleksandro Kovalevskio konsultacija.
Ved. Artūras Matusas
Kasmet Lietuvoje juridiniai asmenys paramai ir labdarai suaukoja keliasdešimt milijonų eurų, ypatingai ši veikla suaktyvėja prieš didžiąsias žiemos šventes. Ekspertai atkreipia dėmesį į klaidas, kurios pasitaiko skiriant paramą ir tampa kliūtimi įgyvendinti kilnius norus. Į ką būtina atkreipti dėmesį paramos davėjams ir jos gavėjams? Dalyvauja advokatų kontoros „Magnusson“ mokesčių grupės vadovė Indra Burneikaitė.
Kas yra vekselis? Kuo vekseliai pranašesni už skolos raštelius? Tai paaiškins advokatų profesinės bendrijos „Triniti Jurex“ vyresnioji teisininkė Violeta Kavaliauskaitė-Khalil.
Pareikšti sutikimą po mirties transplantacijai paaukoti organus ir audinius gali kiekvienas pilnametystės sulaukęs asmuo. Kas žinotina, kaip tai padaryti? Komentuoja Nacionalinio transplantacijos biuro atstovė Lina Mustafinaitė.
Ved. Artūras Matusas
Ne vienas prie namų esame įsirengę ar bent jau matę vaizdo kameras. Tačiau ar žinot , kad galimai pažeidžiate asmens duomenų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus. O kokie įstatymai ir kaip reglamentuoja vaizdo stebėjimo kamerų įrengimą bei naudojimą? Kokia bausmė gresia už šių teisės aktų pažeidimą? Komentuoja advokatas Martynas Antanaitis.
Šių metų gruodis – paskutinis mėnuo, kai darbdavys darbo užmokestį darbuotojams dar gali išmokėti grynaisiais.- Nuo ateinančių metų sausio 1-osios visi su darbo santykiais susiję mokėjimai turės būti išmokami tik į darbuotojo mokėjimo sąskaitas. Su naujais reikalavimas supažindins Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius.
Apie ką per retai kalbame: pozityvūs pokyčiai darbo santykiuose. Tad kas pasikeite į gera? Tai svarstome su advokate, advokatų kontoros HITUS Legal partnere, darbo teisės ir ginčų eksperte Rūta Didike.
Ved. Artūras Matusas
Įstatymu numatyti apribojimai ketinant parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Kuo žemės sklypų pardavimo procedūra skiriasi nuo labiau įprasto nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandorio?
Tvarką aiškina Advokatų kontoros ILAW LEXTAL vyresnioji teisininkė, advokatė Eglė Višinskienė.
Minimalus ir būtinasis darbo stažas: kuo jie skiriasi ir kaip jie lemia senatvės pensijos dydį?
Komentuoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.
Aplinkosaugininkai pranešimus apie pažeidimus vertins pagal A-E kategorijas. Kas keičiasi, kaip užtikrinamas pranešusių apie pažeidimus anonimiškumas?
Dalyvauja Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vyriausioji patarėja Toma Leonova.
Ved. Artūras Matusas
Mediacija skyrybose – privaloma ar ne, koks jos tikslas, kodėl verta mediacijos nepamiršti šioje sudėtingoje gyvenimo situacijoje? Pataria advokatų kontoros CONSTAT partneris, advokatas ir mediatorius Robertas Naruševičius.
Viskas, ką reikia žinoti įvykus nelaimingam atsitikimui darbe ar susirgus profesine liga. Dalyvauja „Sodros“Nepensinių išmokų skyriaus vedėjas Rimantas Mitkevičius ir Valstybinės darbo inspekcijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas.
Kaip nesusipykti su draugu ar giminaičiu skolinant ar skolinantis pinigų? Apie skolinimosi klaidas – Eskolos.lt projekto vadovas Vytautas Januška.
Ved. Artūras Matusas
Kas tai yra laidavimas, kuo įspareigojame laiduodami, kokias pagrindines klaidas sudarant laidavimo sutartis daro kreditoriai, skolininkai ir laiduotojai? Pataria advokatė, advokatų kontoros „LEADELL Balčiūnas & Grajauskas“ asocijuota partnerė Lina Balčiūnė.
Kada pasitikėjimo darbuotoju praradimas gali tapti pagrindu atleisti jį iš darbo? Dalyvauja advokatų kontoros „Magnusson“ teisininkė, darbo teisės ekspertė Viktorija Dubovskienė.
Kaip atskirti, jog apsipirkti internete gali būti nesaugu? Pašnekovas SEB banko privačių klientų segmento vadovas Arūnas Badaras.
Ved. Artūras Matusas
Kaip ginti savo teises, įsigijus naujos statybos namą ar butą su defektais ? Kas privalo atsakyti už trūkumų ištaisymą, kur ir per kiek laiko kreiptis dėl jų pašalinimo?
Nepilnamečių padaromi teisės pažeidimai: kokia atsakomybė laukia tėvų ir pačių vaikų?
Lietuvos advokatai ir advokatų padėjėjai vienijasi su Lietuvos Caritu ir artėjančių švenčių proga dovanoja tris savaites nemokamų teisinių konsultacijų.
Laidoje dalyvauja: Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis, advokatų profesinės bendrijos „STRATEGUM Dargis ir partneriai“ teisininkė Giedrė Kačinskienė, Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė, Lietuvos Caritas generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė.
Ved. Artūras Matusas
Kodėl nemėgstame ir bijome tų, kurių visai nepažįstame? Ar visose su migrantų iššūkiu susidūrusiose šalyse egzistuoja panašios nuostatos, kaip ir kuo įmanoma keisti neapykantos kalbą? Aiškinimo ir švietimo, o gal teisinių priemonių pasitelkimo jau reikia?
Specialiųjų tyrimų tarnyba kviečia į antikorupcijos hakatoną. Ketinama spręsti aktualius su skaidrumo užtikrinimu susijusius iššūkius ir ieškoti unikalių priemonių antikorupcinei aplinkai užtikrinti.
Laidoje dalyvauja: Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė, „Diversity Development Group“ tyrėja Giedrė Blažytė,Vilniaus universiteto istorikas Simonas Strelcovas, „Ignitis grupės“ Verslo saugos vadovas Aurimas Navys, Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio švietimo skyriaus vadovas Benas Aldakauskas
Ved. Artūras Matusas
Kaip elgtis, kai pardavėjas siekia pakelti nekilnojamojo turto pardavimo kainą po preliminarios sutarties sudarymo ir kokias teises tokiu atveju turi pirkėjas?
Teisininkai perspėja paveldinčius turtą ir sako, kad nepamatuoti sprendimai gali kainuoti tūkstančius eurų.
Nuo lapkričio Lietuvoje didėja baudos už prekybą nelegaliais augalų apsaugos produktais.
Laidoje dalyvauja: advokatų kontoros „Justicion“ advokatas Aleksandras Kovalevskis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Agnė Surblienė, advokatė, teisės firmos „Sorainen“ partnerė Saulė Dagilytė, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Zita Varanavičienė.
Ved. Artūras Matusas
Kodėl dar neseniai prestižine veikla ir puikiu karjeros startu laikytas teisėjo padėjėjo darbas nebevilioja perspektyvių teisininkų?
Kas yra kibernetinis incidentas, ko imtis jam įvykus, kas įmonei gali grėsti apie tokį nepranešus?
Lietuvos mokslininkai kuria automatizuotą neapykantos kalbos internete aptikimo įrankį.
Laidoje dalyvauja: Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkė Jolanta Malijauskienė, teisės firmos „Sorainen“ vyresniosios teisininkės Irma Kirklytė ir Indrė Pelėdaitė, Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto dekanas, profesorius Tomas Krilavičius.
Ved. Artūras Matusas
Vakar buvo minima Europos Sąjungos kovos su prekyba žmonėmis diena. Kokie šio naujausių laikų vergija vadinamo reiškinio mastai, kiek kinta situacija ir kiek suvokiame kas tai yra prekyba žmonėmis?
Kasmet Lietuvoje daugiau kaip 7 tūkstančiai vaikų išgyvena tėvų skyrybas. Antstoliai sulaukia vis daugiau prašymų taikyti priverstinio poveikio priemones šeimos bylose.Kokie tie prašymai, koks antstolio vaidmuo sprendžiant šeimos ginčus?
Kas žinotina perkant ne naują transporto priemonę?
Laidoje dalyvauja: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aurelijus Gutauskas, antstolė, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narė Sonata Vaicekauskienė, bendrovės „Autopretenzija“ pardavimų vadovas Ramūnas Mackevičius, advokatas Aleksandras Kovalevskis.
Ved. Artūras Matusas
Kaip elgtis, kur kreiptis ir ką fiksuoti įtariant miško vagystę?
Už vengimą išlaikyti savo vaikus, gali sulaukti ir baudžiamosios bylos.
Kiekviena Lietuvoje esanti transporto priemonė nuo gegužės 1 d. privalo turėti unikalų savininko deklaravimo kodą SDK. Jau pusantro mėnesio, kai baigėsi tolerancijos laikotarpis, susijęs su atsakomybės taikymu dėl šio deklaravimo kodo pažeidimų. Ką fiksuoja kontroliuojančios institucijos?
Laidoje dalyvauja: miško savininkas, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos narys Česlovas Auryla, Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento direktorius Tadeuš Ablačinskij, advokatų profesinės bendrijos „Constat“ advokatas Aleksandras Vancevičius, Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento vyresnysis patarėjas Rolandas Puncevičius.
Ved. Artūras Matusas
Jei darbiniai ginčai peržengė ribą, prieš einant teisiniu keliu siūloma išbandyti mediaciją.
Jau penkeri metai teismuose darbuojasi savanoriai. Kokios jų funkcijos? Kas žinotina, jeigu greta Jūsų namo esančiame parkelyje planuojamas naujas daugiabutis?
Laidoje dalyvauja: Advokatų kontoros „Magnusson“ teisininkė Indrė Jocytė, Lietuvos žmogaus teisių centro tarybos narys, darbo santykių konsultantas ir mediatorius Romas Turonis, Vilniaus miesto apylinkės teismo psichologė Simona Tamošaitienė
Ved. Artūras Matusas
Sutuoktinių turto dalybos: svarbiausi dalykai, kuriuos ką reikia žinoti.
Fiksuojami bene didžiausi namų, butų ir žemės sklypų pirkimai per pastaruosius du dešimtmečius. Kyla kainos, perkami dar nepradėti statyti butai, o kai kuriuose miestuose būsto paklausa viršija pasiūlą. Ką turėtume žinoti ir į ką turėtume atkreipti dėmesį įsigydami būstą?
Laidoje dalyvauja: teisininkės Rasa Vaičekauskytė ir Edita Stepanenkovaitė.
Ved. Artūras Matusas
Ką būtina su būsimu darbdaviu aptarti darbo sutartyje? Kodėl ji tokia svarbi? – Viskas, ką reikia žinoti įsidarbinant.
Antra savaitė, kai kai kurių parduotuvių, paslaugų ir pramogų vietų durys užsivėrė neturintiems galimybių paso. Naujoji tvarka sukėlė gausybę prieštaringų vertinimų. Su nepatenkintųjų nauja tvarka priekaištais ir net fiziniu pasipriešinimu pirmiausiai susidūrė galimybių paso tikrintojai ir prekybos centrų apsaugos darbuotojai. – Kokios prekybos centruose dirbančių apsaugos darbuotojų teisės ir pareigos? Ką jie gali ir ko ne?
Specialiųjų tyrimų tarnyba pristato naują elektroninę antikorupcinio švietimo mokymo platformą. Ji parengta bendradarbiaujant su Lenkijos Centriniu kovos su korupcija biuru.
Laidoje dalyvauja: Advokatų kontoros „ILaw Lextal“ partneris, advokatas dr. Vilius Mačiulaitis, bendrovės „Apsaugos komanda“ generalinis direktorius Algis Iljeitis, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius
Ved. Artūras Matusas
Naujausiais Europos Žmogaus Teisių Teismo duomenimis, bendrą visų besikreipiančiųjų į teismą vidurkį lietuviai viršija beveik tris kartus. O kaip veikia pastaruoju metu dažnai minimas Europos žmogaus teisių teismas Strasbūre? Kas ir dėl ko į jį gali kreiptis, kuo tokie skundai prieš valstybę baigiasi?
Kas žinotina nuomojantis ar nuomojant būstą? Kokie dalykai gali padėti išvengti teisinių ginčų ateityje?
Ekspertai įspėja apie vėl naują kibernetinio sukčiavimo būdą Lietuvoje ir teigia, kad šįkart gali apsigauti net budriausi.
Laidoje dalyvauja: Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Civilinių bylų skyriaus teisėja Svetlana Panina, advokatų kontoros "Magnusson" asocijuotas teisininkas adv.Edmundas Daunys, bendrovės „Interneto vizija“ Komandos vadovas Gintaras Skridulis
Ved. Artūras Matusas
Teisininkai perspėja, net ir turinčius turite ilgalaikę valstybinės žemės nuomos sutartį. Kodėl bet kada ji gali būti nutraukta?
Ne kartą esame girdėję įvairių tarnybų raginimus nelikti abejingiems ir pilietiškai pranešti apie galimus nusikaltimus ar situacijas, kai buvome pvz. provokuojami duoti kyšį. O kiek iš ties esame nepakantūs korupcijai, kiek ryžtamės apie tai informuoti Specialiųjų tyrimų tarnybą ir kaip pareigūnai tokius pranešimus tiria? Ar saugūs pranešėjai?
Kaip klostosi gyvenimas patyrus fizinio asmens bankrotą?
Nuotolinio darbo iššūkiai teismams.
Laidoje dalyvauja: advokatai Dalia Stakvilevičiūtė ir Egidijus Langys, Specialiųjų tyrimų tanybos Pranešimų nagrinėjimo skyriaus vadovas Mikas Bukauskas, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė
Ved. Artūras Matusas
Nelaukdami rugsėjo vidurio, dalis kavinių, barų, parduotuvių jau pasirinko paslaugas teikti tik turintiems galimybių pasą. Kartu su tokiais sprendimais jau pasirodė ir informacija apie paso klastojimą. Kas gresia už šio ir kitų dokumentų padirbinėjimą?
Advokatūra teisiniais klausimais padės Lietuvos pareigūnams sprendžiant neteisėtai sieną kirtusių migrantų krizę.
Kokias teises turi darbuotojai, norintys palydėti vaiką į mokslo metų šventę?
Laidoje dalyvauja: Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Mindaugas Ražanskas, Lietuvos advokatūros pirmininko pavaduotojas, advokatas Mindaugas Kukaitis,advokatas MRU doc.Laurynas Biekša, Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius
Ved. Artūras Matusas
Situacijos, kai nepilnamečiams tenka atsidurti teisme. Kaip apsaugoti vaikus bei kaip juos nuteikti, jeigu jiems tenka liudytojo baudžiamojoje byloje vaidmuo?
Kodėl tokios sudėtingos prekeivių žmonėmis bylos, kuriose aukos – vaikai?
Laidoje dalyvauja: Lietuvos teismų psichologų kuratorė, Vilniaus universiteto doc. dr. Neringa Grigutytė, Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė, Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ruslanas Ušinskas
Ved. Artūras Matusas
Kada nepagrįsta nuomonė tampa realia grėsme įmonių reputacijai? Kiek įmanoma apsiginti, jeigu ta nuomonė tikrai neetiška, nesąžininga, neparemta argumentais ar reiškiama nutylint tam tikrus faktus?
Už kokius Kelių eismo taisyklių pažeidimus gali atsidurti teisme, už kokius nusižengimus jau gresia baudžiamoji atsakomybė ir kada autoįvykis su tragiškomis pasekmėmis gali pavirsti byla dėl nužudymo?
Kaip apskaičiuojamas darbo stažas, kaip jį įrodyti netekus darbą patvirtinančių dokumentų ir kiek darbo stažas svarbus mūsų ateičiai?
Laidoje dalyvauja: advokatas, advokatų profesinės bendrijos „Magnusson“ partneris Evaldas Rapolas, Kauno apylinkės teismo teisėjas Audrius Meilutis, advokatė , advokatų kontoros HITUS Legal partnerė, darbo teisės ir ginčų ekspertė Rūta Didikė
Ved. Artūras Matusas
Bandomasis laikotarpis priimant į darbą. Kaip šis laikotarpis reglamentuotas teisiškai, kiek jis gali trukti,kokie galimi bandomojo laikotarpio rezultatai .
Nepilnamečių darbas. Ko nepamiršti darbdaviui ir darbuotojui?
Bibliotekoms atvėrus duris, Alytaus ir Tauragės gyventojų laukia nauja paslauga – nemokama teisinė pagalba, kurią nuotoliniu būdu teiks Vilniau universiteto Teisės klinikos savanoriai.
Laidoje dalyvauja: advokatų kontoros ILAW LEXTAL partneris, advokatas Vilius Mačiulaitis, Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius, Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius Aivaras Vyšniauskas, Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos direktorė Meilutė Parnarauskienė, Vilniau universiteto Teisės klinikos direktorė Viktorija Medžiaušaitė
Ved. Artūras Matusas
Karantino ir pandemijos iššūkiai darbuotojams ir darbdaviams. Ar dėl to padaugės darbo ginčų teismuose?
Kuo ypatinga nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė?
Ar prie skyrybų skaičiaus augimo prisideda nesudėtinags skyrybų procesas? Ką liudija kaimyninių šalių praktika?
Laidoje dalyvauja: Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bartninkas, VU Teisės klinikos konsultantė Miglė Mackevičiūtė, advokatė, Teisės firmos „Sorainen“ekspertė Jurgita Karvelė
Ved. Artūras Matusas
Keletas Lietuvos įmonių jau siūlo oficialias „darbostogas“ arba galimybę dirbti per nuotolį iš užsienio šalių. Kol kas atsakingos institucijos neturi konkrečių ir lengvai pritaikomų atsakymų, kaip reikėtų tiksliai organizuoti, aprašyti ir užtikrinti nuotolinio darbo tvarką. Ar darbas iš bet kurios vietovės mėnesiui ar metams taps įprasta praktika? Kaip dėl tokios galimybės susitarti ir kaip ją įteisinti?
Kokia tvarka galioja įdarbinant užsienio piliečius ir kas žinotina darbdaviui, ketinančiam samdyti žmones iš trečiųjų šalių sezoniniam darbui?
Teisiniai vadinamojo ,,vakcinacijos paso” įgyvendinimo iššūkiai.
Draudimo rūkyti daugiabučių balkonuose reguliavimo ypatumai. Pasirodo, galima ne tik uždrausti rūkyti daugiabutyje, bet ir tokį draudimą atšaukti.
Laidoje dalyvauja: Personalo valdymo profesionalų asociacijos valdybos pirmininkas, Advokatų kontoros Ellex Valiūnas darbo teisės advokatas Rimantas Stanevičius, Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius, Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultantas Karolis Barkauskas, bendrovės „Teisės riba“ vadovaujanti teisininkė Kristina Cipkuvienė
Ved. Artūras Matusas
Kas yra narkotikų platinimas? Kaip baudžiami psichotropinių medžiagų laikytojai ir platintojai? Ką liudija teismų praktika?
Anot statistikos, 2020-aisiais Lietuvoje pradėta perpus (51 proc.) mažiau įmonių bankrotų nei 2019-aisiais. Tačiau rinkos ekspertai ir teisininkai svarsto, kad nedideli pernykščiai skaičiai gali būti tyla prieš audrą ir užsimena, kad šiemet galime sulaukti popandeminės bankrotų spyruoklės išsiskleidimo. Kokias rizikas derėtų įvertinti nemokumo ribą pasiekusioms įmonėms? Kas žinotaina tokių įmonių vadovams ir darbuotojams?
Į saugomas teritorijas vykdami automobiliu, laikykitės galiojančių taisyklių. Nuobauda taisykles pažeidusiam asmeni ui gali būti skiriama per dvejus metus, o pažeidimo protokolas surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui).
Laidoje dalyvauja: Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Mindaugas Ražanskas, advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatas Egidijus Langys, Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas Marijus Tomkus
Ved. Artūras Matusas
Kokiais atvejais galimas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą? Kokiems asmenims ir už kokius nusikaltimus jis gali būti taikomas?
Apie vairuotojų blaivumo patikrinimo tvarką ir kaip elgtis, jeigu nesutinkate su nustatytu neblaivumu?
Rinkos ekspertai konstatuoja, kad pandemija smarkiai išjudino nekilnojamojo turto rinką, o antstoliai sako, kad šis suaktyvėjimas neaplenkė ir varžytynių procesų. Pastebima, kad pastaruoju metu šluote šluojami ne tik įvairūs žemės sklypai, butai, namai, bet ir sklypų dalys, garažai ir netgi tokie statiniai, kurie iki šiol niekam nerūpėjo. Tad ką vertėtų žinoti skolų turintiems žmonėms ir varžytynių dalyviams?
Laidoje dalyvauja: advokatų kontoros ILAW LEXTAL advokatas Audrius Pėstininkas, teisės ekspertas Darius Dzikas, antstolis Jonas Petrikas
Ved. Artūras Matusas
Seimas priėmė Notariato įstatymo pataisas, kurios reglamentuoja notarų paslaugų teikimą ir kurios jau po kelių mėnesių – nuo liepos 1 dienos – leis notarų biurams beveik visas paslaugas teikti nuotoliniu būdu. Kas ir kaip keisis?
Ar esate pagalvoję apie tesatmento sudarymą, apie savo turto padalijimą įpėdiniams? Teisininkai sako, kad nepaisant amžiaus ar sveikatos būklės, palikimu pasirūpinti būtina ir tai vadina tiesiog atsakingu savo turto valdymu. Ar kinta mūsų požiūris į tesamento sudarymą?
Per 2020 m. buvo įvykdyta apie 400 mediacijos procesų ir beveik pusė jų pasibaigė taikos sutartimis, o privaloma tapusi neteisminė mediacija, tikėtina, prisidėjo prie mažesnio šeimos bylų skaičiaus teismuose. Kokios yra mediacijos rūšys, kaip vyksta ir nuo ko prasideda mediacijos procesas?
Laidoje dalyvauja: Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis, advokatas, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partneris dr. Robertas Čiočys, Teisėjų tarybos Teisminės mediacijos komisijos pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų teisėjas Artūras Driukas
Ved. Artūras Matusas
Ar yra skirtumas tarp netyčinio pasinaudojimo asmens duomenimis ir tyčinio jų nutekinimo? Kur kreiptis, kai pažeidžiamas asmens privatumas ir kokia atsakomybė numatyta už neteisėtą pasinaudojimą asmens duomenimis? Kas atsako už neteisėtą pasinaudojimą asmens duomenimis, jei pats asmuo su jais elgsis neatsargiai?
Ar kinta jaunosios kartos požiūris į korupciją , kiek šį ydingą reiškinį toleruos ateities Lietuvos kartos?
Apie sugrįžimą į darbus po karantino, apie iššūkius darbuotojams ir darbdaviams.
Laidoje dalyvauja: Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis, STT Antikorupcinio švietimo skyriaus vadovas Benas Aldakauskas, advokatė , advokatų kontoros HITUS Legal partnerė, darbo teisės ir ginčų ekspertė Rūta Didikė
Ved. Artūras Matusas
Daugelyje darboviečių jau sudarinėjami atostogų grafikai. Kas turi pirmenybę rinktis atostogų laiką, kaip reglamentuojamas kasmetinių atostogų suteikimas, ar darbdavys gali nesuteikti atostogų?
Nepriėmė į darbą dėl dviprasmiško įrašo socialiniuose tinkluose. Kada teisus darbdavys, o kada kandidatas?
Kada neapykantos kalba virsta nusikaltimu, kaip vyksta tokių nusikaltimų tyrimas, kaip elgtis su tokia neapykanta susidūrus?
Laidoje dalyvuja: Mykolo Romerio Universiteto Teisės fakulteto lektorė Rasa Grigonienė, Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius,Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas.
Ved. Artūras Matusas
Kiek tiesos svarstymuose, kad nagrinėjant šeimos ginčų bylas ir sprendžiant kuriam iš tėvų atiteks vaiko globa, pirmenybė teikiama moteriai?
Ką liudija naujausi „Lietuvos korupcijos žemėlapio“ duomenys? Ar mažėja korupcijos apraiškų Lietuvoje, kai nemažai žmonių vis dar įsitikinę, jog nedidelis kyšis padės išspręsti problemą ar gauti geresnę paslaugą?
Apie pareigūnų įgaliojimų viršijimą, apie vadinamąjį institucinį smurtą. Kodėl su juo susijusi byla tirta taip ilgai? Kaip elgtis su tokiu smurtu susidūrus?
Laidoje dalyvauja: Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika, Panevėžio apygardos teismo psichologas Nerijus Ogintas, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė, Kauno apygardos prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Valentinas Alekna, VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto dėstytoja dr. Dovilė Petkevičiūtė-Barysienė.
Ved. Artūras Matusas
Nuo kovo 1 dienos Lietuvos verslai bei darbuotojai iš užsienio sulaukė pokyčių – įsigaliojo nauja tvarka ir reikalavimai užsieniečių įdarbinimo srityje.
Kada ir kokius veiksmus atlieka Vaiko teisių tarnyba, kai nustatoma, kad vaikui aplinka nesaugi, bei ką reiškia perkelti vaiką į saugią aplinką?
Nuo kovo 1 dienos už paveldėto ar dovanų gauto nekilnojamojo turto įregistravimą reikia mokėti mažiau. Toks sprendimas priimtas, Registrų centro įkainiais pradėjus piktintis mažavertį turtą paveldėjusiems žmonėms. Jų teigimu, suma už tokio turto įregistravimą kartais galėjo būti didesnė nei paveldėto objekto vertė.
Laidoje dalyvauja: profesinės advokatų bendrijos „WALLESS“ vyresnioji teisininkė, Migracijos ir mokesčių teisės ekspertė Alma Marcinkutė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė
Ved. Artūras Matusas
Radijo byla. Ved. Artūras Matusas
Kokios kompensacijos galima tikėtis praradus asmens duomenis? Kokiais atvejais tėvai privalo išlaikyti pilnamečius savo vaikus?
Statistika liudija, kad Lietuvoje padaugėjo veikų, susijusių su pornografijos laikymu ar platinimu. O kokios sankcijos numatytos už pornografinio turinio medžiagos laikymą bei platinimą, kada už tokį pomėgį gali susilaukti baudžiamosios atsakomybės , ką apie tai liudija Lietuvos teismų praktiką ir ką mano psichologas ?
Jums padėti gali … teisės robotas. Jis skirtas Baltijos šalių automobilių savininkams pasitikrinti, ar jų automobilyje yra įdiegta neteisėta programinė įranga ir ar galima reikalauti kompensacijos iš „Volkswagen“ automobilių gamintojo. Jei turėsite tokią teisę, galėsite reikalauti pinigų grąžinimo.
Apie nemokamų teisinių konsultacijų galimybę Kauno regiono verslininkams .
Laidoje dalyvauja: Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Mindaugas Ražanskas, Teismų psichologų veiklos koordinatorė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto doc. dr. Ilona Laurinaitytė, „HUGO.legal“ atstovas Lietuvoje Darius Lengvinas, advokatų kontoros „Klauberg BALTICS “ Lietuvos biuro vadovė , teisininkė Sigita Sriubaitė-Stepurienė, Kauno rajono turizmo ir verslo infomacijos centro direktorės pareigas einanti Raminta Popovienė.
Ved. Artūras Matusas
Kokiais atvejais karantino pažeidimai gali pasiekti teismus? Ar už tokius dalykus galima įgyti teistumą? Kaip tai gali atsiliepti ateityje, pvz., karjeros atžvilgiu?
Ką svarbu žinoti keliaujantiems ir su savimi turintiems medikamentų, kuriuose yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų? Kokie skirtumai šias medžiagas įvežant iš ES ir kitų (trečiųjų valstybių)? Ar galima šias medžiagas siųstis paštu?
Kokia atsakomybė gresia už be priežiūros paliktos transporto priemonės laikymą bendro naudojimo vietose ir kaip elgtis , kai neaišku, kam priklauso apleistas automobilis? Iki balandžio 20 d. įvedamas draudimas gaudyti lydekas.Vyks reguliari verslinės, mėgėjų ir specialiosios žvejybos kontrolė. Pareigūnai stabdys ir tikrins, ypač tamsiu paros metu, asmenų, įtariamų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais, transporto priemones.
Laidoje dalyvauja: Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto profesorė Edita Gruodytė, Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovas Vladimiras Jankoit , Aplinkos apsaugos departamento Gamtos išteklių apsaugos skyriaus viršininkas Kęstutis Motiekaitis.
Ved. Artūras Matusas
Pirmą kartą istorijoje išplėstinė Aukščiausiojo teismo kolegija rinkosi spręsti prekybos žmonėmis bylos. Kokios atsakomybės sulaukė prekeiviai žmonėmis, kodėl taip ilgai užtrunka tokių nusikaltimų tyrimas ir kodėl šią sausio pradžioje Aukščiausiajame teisme išnagrinėtą bylą bei joje paskelbtą nuosprendį Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė vadina istorine?
Nevyriausybininkai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos kuria viešojo sektoriaus darbuotojų žmogaus teisių švietimo modelį. Kodėl susirūpinta viešuoju sektoriumi?
Valstybinė darbo inspekcija stiprina paskelbtų prastovų kontrolę.
Laidoje dalyvauja: Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, VU Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos profesorius Aurelijus Gutauskas, Viešosios įstaigos Žmogaus teisių balsas direktorė Giedrė Šėmytė , Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius.
Ved. Artūras Matusas
Darbo teisės ekspertai prabilo apie į dviprasmišką situaciją per karantiną pakliuvusius Lietuvos verslininkus, įdarbinančius darbuotojus iš trečiųjų šalių . – Pagal vienus teisės aktus tokie darbuotojai gali būti įdarbinti legaliai, pagal tuo pat metu galiojančius kitus – užsieniečiai Lietuvoje dirbti negali.
Paveldėto turto įregistravimą galima atidėti iki šių metų kovo – kol paslaugos atpigs.
Apie lengvatas kraujo donorams.
Laidoje dalyvauja: Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas, Lietuvos profesinių sąjungų aljanso vadovas Audrius Cuzanauskas, advokatas dr. Vilius Mačiulaitis, Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis, laikinoji Nacionalinio Kraujo centro Donorystės skyriaus vedėja, gydytoja Ieva Linkevičiūtė .
Ved. Artūras Matusas
Teisininko atsakymas klausytojai apie metinių veiklos užduočių vertinimą: kiek pats darbuotojas gali prisidėti prie metinių veiklos užduočių išsikėlimo ir ar darbuotojas gali užginčyti metinių veiklos užduočių vertinimą ar paskyrimą?
Būsima masinė vakcinacija ir darbdavio pozicija: ar darbdaviai galės reikalauti savo darbuotojų, kad jie pasiskiepytų, ar apskritai darbdavys galės prašyti informacijos apie tai , jog darbuotojas yra pasiskiepijęs?
Kokios Darbo kodekso ir kitų įstatymų pataisos padėtų apsaugoti mobingo aukas?
Laidoje dalyvauja: Darbo teisės ekspertas , advokatų profesinės bendrijos „ILAW“ partneris, advokatas dr. Vilius Mačiulaitis, advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris, Technologijų industrijos grupės vadovas Mindaugas Civilka, Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto prof. dr. Jolita Vveinhardt .
Ved. Artūras Matusas
Pirmųjų metų po individualaus konstitucinio skundo įvedimo patirtis. Nuo 2021 m. naujos skolos judės pagal principą „Vienas skolininkas – vienas antstolis“. Apie prieglobstį dėl humanitarinių priežasčių.
Laidoje dalyvauja: Konstitucinio teismo pirmininkas Dainius Žalimas, Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė, Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Ved. Artūras Matusas
Nepaprastoji padėtis ir komendanto valanda. Kaip tai traktuoja teisė, kiek realus šių specialiųjų režimų įvedimas Lietuvoje? Ginčai sveikatos priežiūros srityje: kiek gali padėti mediacija? Kas žinotina, jeigu teks dirbti per šventes?
Laidoje dalyvauja: Vilniaus universitetoTeisės fakulteto Viešosios teisės katedros docentas dr.Vaidotas Vaičaitis, Seimo narė, Lietuvos medikų sąjūdžio vicepirmininkė Jurgita Sejonienė, advokatas Egidijus Langys, Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius
Ved. Artūras Matusas
Per karantiną padaugėjo darbo ginčų. Dėl ko jie kyla, kaip sprendžiami, kada ir dėl ko verta inicijuoti darbo ginčą? Kaip nepadaryti klaidos surašant ieškinį?
Lietuvos teismų diena. Kokie pagrindiniai teismų iššūkiai, kaip juos ketina spręsti naujos sudėties Teisėjų taryba?
Perspėjimas dėl Europoje fiksuojamos pinigų mulų verbavimo bangos.
Laidoje dalyvauja: advokatė Rūta Didikė, Teisėjų tarybos pirmininkė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus vadovė, laikinai einanti teismo pirmininko pareigas Sigita Rudėnaitė, Teisėjų tarybos pirmininkės pavaduotoja , Lietuvos apeliacinio teismo teisėja Egidija Tamošiūnienė, Lietuvos bankų asociacijos Finansinių nusikaltimų prevencijos komiteto pirmininkas Audrius Šapola.
Ved. Artūras Matusas
Kai su antstoliais tenka bendrauti nuotoliniu būdu , kokios galimybės susigrąžinti skolą? Ar skolininkai bando išsisukinėti, prisidengdami karantinu?
COVID pandemijai sujaukus įprastą įmonių darbo ritmą, keitėsi ir daugelio darbuotojų atostogų planai. Teisininkai perspėja , kad artėjant metų sandūrai, derėtų nepamiršti , jog nepanaudotos atostogos „sudega“ suėjus tam tikram įstatymais nustatytam terminui.
Iki gruodžio 15 dienos, kai gyventojai Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) turi pateikti nekilnojamojo turto (NT), viršijančio 150 tūkst. eurų, mokesčio deklaracijas ir sumokėti mokestį už 2020 metus, likus savaitei , Registrų centro specialistas patars kaip greitai ir nesunkiai sužinoti savo valdomo NT mokestinę vertę.
Laidoje dalyvauja: Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė, Personalo valdymo profesionalų asociacijos valdybos pirmininkas, darbo teisės advokatas Rimantas Stanevičius, Registrų centro astovas Mindaugas Samkus
Ved. Artūras Matusas
Raginami suklusti dirbusieji užsienyje. Nemažai svetur dirbusių žmonių nepasinaudoja galimybe susigrąžinti teisėtai jiems priklausančias išmokas.
Karantinas tęsiasi ir vis daugiau įmonių jau paskelbė ar dar skelbia prastovas. Kada jos gali būti skelbiamos ir kas žinotina prastovose esantiems?
Ar paštas nereikalauja perteklinės asmens duomenų informacijos, siūlydamas registruoti visus laiškus?
Laidoje dalyvauja: Mokesčių grąžinimo įmonės atstovas Audrius Memėnas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė,Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius, Lietuvos pašto atstovė Gintarė Kitovė.
Ved. Artūras Matusas
Ar darbdavys gali skaityti darbuotojų susirašinėjimus nuotolinėse platformose? Kaip ir kiek privalu atsižvelgti į darbuotojų teisę į privatų gyvenimą ir į asmens duomenų apsaugą?
Lietuvos advokatūra drauge su Caritu pirmąją gruodžio savaitę teiks nemokamas teisines konsultacijas sunkumus patiriantiems žmonėms.
Apie mediacijos galimybę administraciniuose ginčuose .
Laidoje dalyvauja: Advokatų kontoros „TGS Baltic“ teisininkas Edvinas Einoris ,Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė, Lietuvos Caritas vadovė Deimantė Bukeikaitė, Lietuvos advokatūros pirmininko pavaduotojas Mindaugas Kukaitis.
Ved. Artūras Matusas
Ved. Artūras Matusas
Dėl antrojo karantino metu įvestų apribojimų daugiau perkame nuotoliniu būdu. Vartotojų teisių gynėjai pastebi, kad grąžindami internetu įsigytas prekes neretai painiojame dvi skirtingas teises – teisę grąžinti kokybišką prekę per 14a dienų bei teisę kreiptis dėl nekokybiškos prekės trūkumų. Kokios mūsų teisės, jeigu prekę, nesvarbu kokybiška ji, ar ne, tenka grąžinti?
Saviizoliacijoje šiuo metu yra beveik šimtas tūkstančių žmonių. Kaip darbadaviui sužinoti apie saviizoliacijoje esančius darbuotojus ir sklandžiai organizuoti darbą bei kokia atsakomybė, jeigu būdamas saviizoliacijoje pasirodai darbe?
Laidoje dalyvauja: teisininkė Aurelija Daubaraitė, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Nuotolinės prekybos skyriaus vedėja Aida Gasiūnaitė-Stavginskienė bei Vartojimo prekių skyriaus vedėja Rasa Pupienienė.
Ved. Artūras Matusas
Kas yra vekselis, kuo jis skiriasi nuo skolos raštelio , kokia jo teisinė galia ir nauda ?Ar įmonę prispaudus pandemijos sunkumams, galima mažinti darbuotojų atlyginimą?
Laidoje dalyvauja: Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis, advokatė teisės firmos „Sorainen“ Darbo teisės ir ginčų komandos vyresnioji teisininkė Jurgita Karvelė.
Ved. Artūras Matusas
Ved. Artūras Matusas
Kas yra įsivaikinimas, kas gali ir negali įsivaikinti, ir kiek trunka įvaikinimo procedūra? Kokia šią procedūrą jau išbandžiusių patirtis?
Taip pat apie vadovų atsakomybę Covid-19 situacijoje. Pandemijai plintant dauguma verslų susiduria su veiklos ribojimais bei draudimais. Tokiomis sąlygomis labai aktualios tampa juridinių asmenų vadovų pareigos bendrovei, jos akcininkams, kreditoriams ir kitiems interesų turėtojams bei tinkamas jų vykdymas.
Laidoje dalyvauja: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė ir advokatas Egidijus Langys.
Ved. Artūras Matusas
Kokiais atvejais kartu su turtu paveldimos ir skolos? Kaip išvengti nemalonių staigmenų naudojantis paveldėtu turtu?
Ir advokato patarimas su pandemijos iššūkiais susidūrusiems verslininkams kaip šioje sudėtingoje situacijoje nustatyti ar būsimas verslo partneris yra patikimas?
Laidoje dalyvauja: antstolis Giedrius Salickas ir advokatas, advokatų profesinės bendrijos „Magnusson“ partneris Evaldas Rapolas.
Ved. Artūras Matusas
Kas yra psichologinis smurtas darbe, kaip jį atpažinti ir kokius įrodymus rinkti ?
Materialinis išlaikymas – kas tai ir kam jis gali būti mokamas? Apie teismų praktiką, kai tenka priminti išlaikymo prievoles nepilnamečiams ir suaugusiems vaikams, buvusiems sutuoktiniams ir savęs negalintiems išlaikyti tėvams.
Laidoje dalyvauja: Valstybinės darbo inspekcijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyresnioji patarėja-vyriausioji darbo inspektorė Vesta Macė,Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus patarėja Sandra Vancevičienė, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vytautas Pliuskevičius
Ved. Artūras Matusas
Ką tikrina metrologai, kada ir kur galite prašyti parodyti prietaiso metrologinės patikros dokumentą? Prekybos žmonėmis formos nuolat kinta , o teisėsaugos institucijoms ne visuomet paprasta identifikuoti prekybos žmonėmis aukas.
Laidoje dalyvauja: Lietuvos AukščiausiojoTeismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aurelijus Gutauskas, Vilniaus metrologijos centro Fizikinių, cheminių ir jonizuojančios spinduliuotės matavimų sk. vadovas Vitalijus Gylys
Ved. Artūras Matusas
Kokia atsakomybė numatyta už žiaurų elgesį su gyvūnais? Kokiuose teisės aktuose tai reglamentuota, kada tokios bylos pasiekia teismą?
Kaip veikia lobistai, kodėl prabilus apie juos , nemažai daliai žmonių dar vis kyla minčių, jog kalbama apie nelabai aiškią, su nelabai suprantama ir nelabai skaidria veikla susijusią sritį?
Laidoje dalyvauja: Kauno apylinkės teismo teisėjas Audrius Meilutis, registruotas lobistas Šarūnas Frolenko.
Ved. Artūras Matusas
Kiek teisūs teigiantys, kad nusikaltimų aukos dažniausiai gali tenkintis tik žinojimu, jog kaltininkas sėdi už grotų ?
Dar pasiaiškinsime kodėl įsigijusiam nekokybišką (kartais su pardavėjo sąmoningai nutylėtais defektais) automobilį , ne visada gali padėti vartotojų teisių gynėjai? Laidoje dalyvauja: MRU lektorė, advokatė Dovilė Murauskienė, bendrovės „Autopretenzija“ pardavimų vadovas Ramūnas Mackevičius , Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vartojimo prekių skyriaus vedėja Rasa Pupienienė.
Ved. Artūras Matusas
Nuo šių metų pradžios šeimos ginčų bylose mediacija yra privaloma. Ar tai palengvino susitarimo paieškas, ar Mediacijos įsatymo pakeitimai pasiteisino realiame gyvenime ?
Dar apie pastaruoju metu vis dažniau girdimą prekybą poveikiu. Kokia veikla slepiasi po šio nusikaltimo pavadinimu?
Laidoje dalyvauja: mediatorė Odeta Intė, advokatė Inga Kudinavičiūtė Michailovienė, Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultantas Kristijonas Povylius.
Ved. Artūras Matusas
Darbdaviams vėl primenama, jog jie privalo užtikrinti, kad darbo vietos netaptų viruso židiniais . Tai rekomendacija ar prievolė, kokios darbuotojų ir darbdavių teisės bei pareigos vėl didėjant užsikrėtimų skaičiui?
Taip pat pokalbis apie tai, jog dėl pandemijos bankams pradėjus daugiau paslaugų teikti nuotoliniu būdu, padaugėjo ir telefoninių sukčių.
Dalyvauja: advokatė Rūta Didikė, „Luminor“ banko ekspertas Linas Sadeckas, Lietuvos bankų asociacijos Finansinių nusikaltimų prevencijos komiteto pirmininkas Audrius Šapola.
Ved. Artūras Matusas
Kaip elgtis, patyrus spaudimą atleisti iš darbo? Ar gali nesutikti ir kokias teises turi darbuotojas bei darbdavys? Dar sužinosite kokios yra vaikų apklausos teismo procese ypatybės.
Laidoje dalyvauja: Vilniaus miesto apylinkės teismo psichologė Simona Ringelevičiūtė, Kauno apylinkės teismo psichologė Ina Božokienė,Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius.
Ved. Artūras Matusas
Teisininkai fiksuoja išaugusį susidomėjimą asmeninio bankroto procedūromis. Kartu perspėjama,kad atkurti mokumą leidžiama tik sąžiningiems,nes bankrotas nepanaikins skolų už alimentus ar baudų valstybei. O kas ir dėl ko gali bankrutuoti, nuo ko pradėti ir kaip elgtis ?
Dar sužinosite kas yra teismo savanoriai ir kaip gauti jų paramą teisme. Laidoje dalyvauja: advokatas Egidijus Langys, „Swedbank“ Bylinėjimosi departamento direktorius Mantas Puikys, savanorės iš Kauno ir Vilniaus apylinkės teismų.
Ved. Artūras Matusas
Kaip per karantiną dirbo ir tebedirba Lietuvos teismai?
Dėl pandemijos darbo neteko tūkstančiai žmonių. Pastebima ,kad verslai taip gali bandyti išvengti sunkumų ir išlaidų , o taip pat ir įsipareigojimų atleidžiamiems darbuotojams. -Ar tikrai visada gali būti atleistas , kada priklauso išeitinė išmoka, ką reiškia užsitęsusi prastova ir kokie reikalavimai po karantino į nuolatines darbo vietas sugrižtantiems darbdaviams bei darbuotojams?
Laidoje dalyvauja: Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis, Nacionalinės teismų administracijos Teisės ir administravimo departamento Teisinio reguliavimo ir atstovavimo skyriaus vedėjas Justinas Bagdžius, advokatė Rūta Didikė. Ved. Artūras Matusas
Kada ir kaip testamentas įsigalioja, kokie terminai yra svarbūs, kokius įpareigojimus paveldi su testamentu ir kaip nepadaryti esminės klaidos priimant paveldėjimą?
Apecialistų atsakymai mūsų klausytojui, kuris rašė ir teiravosi apie jo miške atsiradusią vaizdo stebėjimo kamerą bei galimybę pašalinti audros sužalotą medį.
Dalyvauja: teisininkė Agnė Pimpytė, advokatas, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos valdybos narys Algimantas Šindeikis, Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus vyresnysis patarėjas Benas Bitauskas.
Vedėjas Artūras Matusas.
Kaip vos per savaitę buvo parengtas reikšmingiausias mūsų atkurtos Nepriklausomybės dokumentas Kovo 11-osios Aktas? Kodėl jis pavadintas Aktu, o ne nutarimu, kodėl Lietuvos valstybė buvo atstatyta, o ne atkurta?
Taip pat išsiaiškinsime į kokias kompensacijas gali pretenduoti turto, kuris pripažintas kultūros paveldo paminklu, savininkai. Šiemet Lietuvoje startuoja tarptautinis projektas kurio metu trys mobilios specialistų komandos tirs, konsultuos tokio turto valdytojus, atliks nedidelius tvarkymo-avarijos grėsmės pašalinimo bei kitus darbus. Bus renkamos paraiškos ir atrenkami daugiau nei 200 objektų.
Laidoje dalyvauja: Mykolo Romerio universiteto prof., vienas Kovo 11-osios Akto rengėjų Vytautas Sinkevičius, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos patarėjas Robertas Motuzas, VĮ „Lietuvos paminklai“ projekto vadovė Viltė Janušauskaitė.
Ved. Artūras Matusas.
Ar fizinio asmens bankrotas – galimybė tiesiog atsikratyti skolų? Kokia fizinio asmens bankroto procedūra Lietuvoje ir kaip ji veikia? Taip pat apie paveldėjimą be testamento – sužinosite apie įpėdinių pirmumo eilę, paveldėjimo priėmimo terminus ir su palikimu gaunamus įsipareigojimus. Taip pat pasiaiškinsime ar teisus klausytojas teigęs, kad bažnytinė santuoka ir vedybinė sutartis nesuderinamos.
Laidoje dalyvauja: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė, Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultantė Urtė Krikščiūnaitė, advokatas Remigijus Rinkevičius, Vilniaus arkivyskupijos bažnytinio teismo notaras kun. Mykolas Sotničenka.
Ved. Artūras Matusas.
Lietuvoje kasmet daugėja porų, kurios savo turtinius santykius nusistato vedybų sutartimis. Vedybų sutartis – ekonomiškai saugios šeimos garantas, ar išankstinis nepasitikėjimas sutuoktiniu? Dar viena tema - kaip veikia darbo tarybos, kokia jų nauda darbuotojams ir darbdaviams? Laidoje dalyvauja: notarė Dalija Svirbutienė, advokatė Kotryna Jakavičiūtė.
Ved. Artūras Matusas.
Nors už suklastotą automobilio ridą gresia bauda iki 19 tūkst. eurų ar net kalėjimas iki dvejų metų, sukčiavimo atvejų nemažėja. Kaip elgtis įsigijus automobilį su specialiai sumažinta rida? Dar pokalbis apie Lietuvos teismų praktiką įteisinant vardų ir pavardžių rašybą ne pagal lietuvių kalbos taisykles.
Laidoje dalyvauja: Techninių apžiūrų centrus vienijančios asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas, bendrovės „Autopretenzija“ pardavimų vadovas Ramūnas Mackevičius, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Poniškaitytė-Liatukė.
Ved. Artūras Matusas.
Vyriausybė pritarė Seimo siūlymui teismuose įteisinti tarėjus. Įstatymo projekte numatoma, kad tarėjai teismuose pradėtų dirbti nuo 2021-ųjų liepos 1-osios.
Vartotojų teisių gynėjai po Kalėdų švenčių sulaukia gausybės skundų. Ar Jūsų pirkiniai buvo sėkmingi?
Per šias dvi kalėdinio – naujamečio laikotarpio savaites, net aštuonios nedarbo dienos. Kaip darbo teisė reglamentuoja darbą tarpušvenčiu?
Laidoje dalyvauja: advokatė Rūta Didikė, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vedėja Milda Deimantė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja Danguolė Bublienė.
Ved. Artūras Matusas.
Seimas pasisako už griežtesnę skolų išieškojimo tvarką alimentų nemokantiems. Tokių skolininkų savo vaikams yra daugiau nei 37 tūkst.
Ar nepamiršote, kad norint gauti ligos išmoką, reikia ne tik apsilankyti pas gydytoją, bet ir Sodrai pateikti prašymą ligos išmokai gauti, jeigu to nepadarėte anksčiau. Taip pat teisėjos atsakymas į klausytojo laišką ar reikia mokėti mokesčius, jeigu deklaruota gyvenamoji vieta skiriasi nuo tos, kur gyveni realiai. Laidoje dalyvauja: Vilniaus universiteto Teisės klinikos vadovas Laurynas Totoraitis, „Sodros“ Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėjas. Rimantas Mitkevičius, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata Martišienė.
Ved. Artūras Matusas.
Nusipirkote naudotą automobilį, kuris labai greitai sugedo? Kaip atgauti pinigus ar bent pareikalauti kompensuoti remonto išlaidas?
Jeigu nemokate už šiukšlių išvežimą, galite atsidurti teisme. Vien Vilniaus apygardos administracinis teismas per 2019-uosius sulaukė 340 atliekų vežėjų prašymų priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Kokia tokių bylų baigtis ?
Laidoje dalyvauja: Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata Martišienė, bendrovės „Autopretenzija“ pardavimų vadovas Ramūnas Mackevičius.
Ved. Artūras Matusas.
Kokios ir kodėl taikomos kardomosios priemonės, kokia jų paskirtis? Dar pokalbis apie socialinių tinklų paskyrų vagystes – kiek joms įmanoma pasirengti ir apsisaugoti?
Artėjant didžiosioms metų šventėms ir nemažai žmonių planuojant žiemos atostogas, patarimai kaip elgtis, jeigu seniai suplanuotas skrydis vėluoja, atšaukiamas arba pasiklydo bagažas. Laidoje dalyvauja: Lietuvos apeliacinio teismo Teismų praktikos skyriaus vadovė Dovilė Murauskienė, Informacinių technologijų ekspertas Marius Pareščius, Europos vartotojų centro Lietuvoje teisininkas Aušvydas Čebatorius. Ved. Artūras Matusas.
Kaip sudaromas testamentas , kas jį patvirtina , kokios yra testamentų rūšys, ir kam suteikiamas pirmumas paveldint turtą?
Dar sužinosite kuo ypatingi administraciniai teismai ir juose nagrinėjamos bylos. Bus ir patarimas klausytojai kaip elgtis, jeigu už dėl kaimynų kaltės užlietą butą draudimo bendrovė apskaičiavo neadekvačiai mažą kompensaciją.
Laidoje dalyvauja: Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarė Daiva Lukaševičiūtė-Binkulienė, Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Tomas Blinstrubis, „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupės“ vadovas, nekilnojamojo turto žalų ekspertas Tauras Mičiuda.
Ved. Artūras Matusas.
Kiek ir kokių įkalinimo įstaigų yra Lietuvoje, kaip veikia probacijos sistema? Taip pat pokalbis apie neapykantos nusikaltimus. Neakivaizdinis pasižvalgymas po laisvės atėmimo vietas ir riba tarp saviraiškos laisvės bei neapykantos kurstymo.
Laidoje dalyvauja: Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas, Lietuvos apeliacinio teismo Teismų praktikos skyriaus vadovė Dovilė Murauskienė.
Ved. Artūras Matusas.
Kasmet Lietuvoje santuoką nutraukia daugiau nei 8000 šeimų, kuriuose auga vaikai. Kaip nagrinėjamos skyrybų bylos, kiek procesą keis nuo kitų metų sausio įsigaliosiantis privalomas dalyvavimas susitaikymo – mediacijos procese?
Ir dar apie tai, ką reikia žinoti perkant ir grąžinant prekes bei paslaugas įprastoje ar internetinėje parduotuvėje .
Laidoje dalyvauja: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė, Mediatorė, Lietuvos mediatorių rūmų narė Odeta Intė, Europos vartotojų centro Lietuvoje teisininkė Rasa Tiaškevičienė.
Ved. Artūras Matusas.
Kokia atsakomybė gresia už melagingus pranešimus apie neva padėtas bombas ir kokia tokių iškvietimų kaina?
Dar „Radijo byloje“ klausiam kada privalu dengti esamo ar buvusio sutuoktinio skolas ir iš kokio turto jos gali būti išieškomos?
Laidoje dalyvauja Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrė Norvilienė, Lietuvos oro uostų Saugos ir saugumo veiklos koordinatorius Ričardas Martinaitis, Bendrojo pagalbos centro atstovė Vilma Juodzevičiūtė, antstolė Virginija Paunovienė.
Ved. Artūras Matusas.
Ką reikia žinot su individualiu skundu kreipiantis į Konstitucinį teismą? Taip pat apie mūsų asmens dokumentus – jų galiojimą , gamybą ir keitimą. Laidoje dalyvauja: M. Romerio universiteto prof. Toma Birmontienė ir Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorė Evelina Gudzinskaitė. Ved. Artūras Matusas.
„Radijo byloje“ apie kaimynų ginčus – apie tokius, kurie net į teismus persikelia – pasakos Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Urmila Valiukienė, o teisės ekspertas Darius Dzikas patars kaip elgtis ir ką žinoti, jeigu esi sustabdytas policijos pareigūnų. Laidoje grįšim ir praėjusios savaitės temos – šeimos bylas nagrinėjantis teisėjas Jan Maciejevski atsakys klausytojai kas turi mokėti išlaikymą vaikui, jeigu po skyrybų viena atžala gyvena su tėvu, o kita su motina.
Ved. Artūras Matusas.
Pasigirdus istorijoms apie skubotai nusipirktą automobilį, kuris, net negali būti registruojamas ir dalyvauti eisme, aiškinamės, kas žinotina ir svarbu pildant transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. Nors ją pagal standartinę formą užpildyti, regis, labai paprasta, ar žinote, kad būtent ši sutartis yra Jūsų inetresus saugantis dokumentas, kuris kilus ginčui, teisme gali tapti pagrindiniu įrodymu?
Dar viena aptariama tema – šeimos bylos. Teisėjas pasakos, kaip vyksta skyrybų bylų nagrinėjimas, kokie aspektai (turto dalybos, santykiai su vaikais ir kt.) apsunkina šį procesą, dar kalbėsime kiek mediacija gali padėti palengvinti skyrybas ir išspręsti konfliktą taikiai.
Laidoje dalyvauja: VĮ „Regitra” Transporto priemonių registracijos sk. vyriausiasis specialistas Darius Jurgutis ir Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jan Maciejevski.
Ved. Artūras Matusas.
Apie pagalbą vaikams teismo procese – ką veikia ir su kokiais iššūkiais susiduria teismo psichologai, kur ir kaip vyksta nepilnamečių apklausos, kas svarbiausia, siekiant prakalbinti vaikus. Savo patirtimi dalinasi Vilniaus miesto apylinkės teismo psichologė Simona Bartkienė
Kas gali kreiptis į darbo ginčų komisijas? Kaip nagrinėjami darbo ginčai ir priimami sprendimai? Apie tai Valstybinės darbo inspekcijos Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė.
Ved. Artūras Matusas.
Nors antstoliams pateikiamų reikalavimų išieškoti išlaikymą (vadinamuosius alimentus) skaičius mažėja, kasmet jų vis dar atkeliauja po keletą tūkstančių. Jei keletą mėnesių išlaikymo išmoka visai nemokama arba sumokama ne visa suma, kreipimosi į antstolį vertėtų neatidėlioti, ypač – jei savo priedermės vaikams nevykdantis tėvas ar motina turi ir daugiau skolų.
Kitos temos : kaip gauti teismo leidimą? – Paprastai jo reikia žmonėms, kurie turi nepilnamečių vaikų ir nori parduoti ar įkeisti būstą. Ir atsakymas klausytojai, kuri teiraujasi ar galioja laisava forma sudaryta buto nuomos sutartis.
Laidoje dalyvauja: Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narė, antstolė Svetlana Kastanauskienė, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Poniškaitytė-Liatukė, advokatė Greta Roguckytė.
Ved. Artūras Matusas.
Kiek ir kokių teismų veikia Lietuvoje, į kurį teismą ir kada dera kreiptis?
Taip pat kodėl verta kviesti anstolį nuomojant ar nuomojantis bųstą? Ir dar atsakymas klausytojai ar advokatas gali be mūsų sutikimo tikrinti asmeninius turtinius duomenis.
Laidoje dalyvauja: Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, antstolis, antstolių garbės teismo pirmininka Irmantas Gaidelis, advokatė Greta Roguckytė ir Vasltybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Raimondas Andrijauskas
Ved. Artūras Matusas.
Nuo šių metų pradžios įsigaliojo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimai. Ar tikrai dabar tapo lengviau pasinaudoti nemokamomis teisinėmis paslaugomis? Kas žinotina sulaukus kvietimo į teismą?
Dar pirmojoje teisinių patarimų laidoje apie naujovę, kai nuo rugsėjo visi galime kreiptis į Konstitucinį teismą. „Radijo byloje“ svečiuojasi Vilniaus universiteto teisės klinkos vadovas Laurynas Totoraitis, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, kalbiname ir Konstitucinio teismo pirmininką Dainių Žalimą.
Ved. Artūras Matusas.